Aktualijos

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) vasario 25 d. vykusiame posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateiktą informaciją dėl pakeitimų atrenkant švietimo įstaigų vadovus. Dvipakopę vertinimo struktūrą, formalius kvalifikacijos reikalavimus, kompetencijų sandarą ir kitus pakeitimus pristatė Aidas Aldauskas, ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius.

Komiteto posėdyje A. Aldauskas teigė, kad šiuo metu švietimo įstaigų vadovų vertinimo procese kyla šios problemos:

• Per silpnas savivaldos vaidmuo;
• Per ilgai trunkantis vertinimas;
• Negarantuojama vertinimo kokybė;
• Sąsajos tarp atestacijos ir kompetencijų vertinimo nebuvimas.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė į tvarkos aprašą siūlė įtraukti apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarką apibendrinančias ir reglamentuojančias nuostatas. Kartu ji pasiūlė numatyti ir atrankos dokumentų saugojimo tvarką.

Almeda Kurienė, Prezidentės patarėja, komiteto narių dėmesį atkreipė į tai, kad švietimo įstaigos vadovų atrankos komisijos sudėtyje turėtų būti bent vienas mokyklos bendruomenės narys. Jai antrino ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas bei posėdyje taip pat dalyvavę Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai.

Bendru nutarimu komiteto nariai nutarė Konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašą siūlyti tobulinti ŠMM pagal ŠMKK pastabas bei siūlymus.

Siekiant, kad atranka į valstybės tarnybą būtų kuo skaidresnė, vidaus reikalų ministerija parengė teisės aktų pataisas. Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu, tai yra vienas iš žingsnių, kuriuos ministerija yra suplanavusi norint valstybės tarnybą paversti patrauklesne visuomenei, atviresne. Taip pat siekiama, kad konkursuose dalyvautų daugiau kandidatų, o atrenkami būtų patys geriausi, o ne tie, kuriuos kas nors užtarė.

Naujas punktas teisės aktuose – į laisvą įstaigos vadovo vietą konkursas turės būti paskelbtas ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo tos dienos, kai pareigos atsilaisvina. Ministro teigimu, šiai dienai gana dažni atvejai, kuomet tokios atsilaisvinusios vietos lieka neužpildytos kelis mėnesius ar net metus, saugant ją kokiam nors asmeniui, kuris šiuo metu užima kitas pareigas ar laukiant konkretaus kandidato.

Taip pat siūloma, kad tuo atveju, kuomet konkurse į įstaigos, padalinio, skyriaus vadovo ar jo pavaduotojo pareigas (taikoma valstybės tarnybai) dalyvauja tik vienas kandidatas, konkursas būtų skelbiamas iš naujo. Taip pavyktų bent iš dalie sumažinti konkursų, kuriuose nugalėtojas žinomas iš anksto, skaičių.

Papildomu saugikliu galėtų būti tai, jog konkurso į įstaigos prie ministerijos vadovo bei ministerijos kanclerio pareigas stebėtų ne tik įstaigos, kuri rengia konkursą, darbuotojai, bet ir Ministro Pirmininko bei Valstybės tarnybos departamento įgalioti atstovai (tarpžinybinis principas). Kartu siūloma įtraukti į komisiją ir atitinkamų nevyriausybinių organizacijų atstovus. Siūlome numatyta konkurso metu naudoti ne tik garso įrašymo įrangą, kaip yra dabar, bet ir daryti vaizdo įrašą.

Parengtus teisės aktų projektus derins Finansų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas bei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis vakar, vasario 24 d., skaitė pranešimą š. m. vasario 23-25 d. Londone vykstančiame Pasauliniame aukščiausio lygio teisininkų susitikime. Tai aukščiausio lygio teisininkų iš viso pasaulio susitikimas, šį kartą surengtas mininti 800-ąsias Didžiosios Laisvių Chartijos metines. Tai didelis jubiliejus teisinei sistemai, kuri įkvėpė daugybę teisininkų kartų. Tris dienas vyksianti konferencija suvienija maždaug 2 tūkst. teisės žinovų, verslo ir vyriausybių atstovų iš įvairių šalių.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras terorizmo grėsmės keliamiems iššūkiams skirtoje temoje akcentavo, jog yra būtina balansuoti tarp valstybės saugumo ir žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimo galimybės. Ministras pabrėžė, kad terorizmo grėsmė šiai dienai išryškina ganėtinai sudėtingą santykį tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių užtikrinimo klausimų. Skubi reakcija į terorizmo keliamą grėsmę gali būti žmogaus teisių, laisvių ir įstatymo viršenybė principams, o tai yra demokratinės visuomenės pagrindas, kurio negalima paminti.

Ministras atkreipė dėmesį, kad teroras dažnai pastebimas tose valstybėse, kuriose garantuojamos demokratinės laisvės. Būtent šiose valstybėse susidaro sąlygos teroro aktams, kuriais siekiama tokių valstybių struktūras destabilizuoti. J. Bernatonio teigimu, jei demokratinės valstybės pamintų savo vertybes, ieškodamos greitų sprendimų kovojant su terorizmu, teroristai būtų pasiekę savo tikslus. Ministras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsiranda radikalizuojamų ir savo pačių visuomenėms pavojų keliančių piliečių. Tai tampa labai dideliu iššūkiu Vakarų teisinėms sistemoms.

Juozas Bernatonis vakar taip pat susitiko su Jungtinės Karalystės teisingumo ministerijos parlamentiniu valstybės sekretoriumi, kuris atsakingas už teismus ir tiesinę pagalbą, S. Vara. Susitikimo metu buvo kalbama apie ES duomenų apsaugos reformą, kurios įgyvendinimas buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais prioritetų. Ši reforma ir jos pažangus įgyvendinimas yra svarbus ir verslui, ir Europos gyventojams. Esant progai aptartas ir bendradarbiavimas su JK šioje srityje, kuris šiuo metu stiprėja, o nuo š. m. balandžio 1 d. įsigalioja įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, tad bendravimas vyks dar sklandžiau. Šiuo įstatymų į Lietuvos teisės sistemą bus perkelti kai kurie ES Tarybos pamatiniai sprendimai ir nustatoma paprastesnė bei spartesnė nuteistų asmenų perdavimo tvarka tarp Europos Sąjungos šalių narių.