Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 vasario 23

Siekiant didinti policijos pareigūnų kompetenciją kovojant su sintetiniais narkotikais ir naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, pradėtas įgyventini naujas projektas, kurio atidarymo konferencija vyko š. m. vasario 18-19 dienomis. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos policijos mokymo ir veiklos padalinių atstovai. Latvija ir Lenkija projekte dalyvauja kaip partneriai.

Pristatomojoje konferencijoje buvo pristatyti ir aptarti projekto tikslai, numatyta planuojama veikla bei rezultatai, kurių bus siekiama, apžvelgta esama pareigūnų mokymo sistema, programos, atsižvelgta į jų rengimo metodiką. Taip pat aptarta kovos su sintetiniais narkotikais problematika, policijos pareigūnų kompetencijos didinimo poreikis šioje probleminėje srityje.

Numatyti šie pagrindiniai projekto tikslai:

  • Gerinti policijos pareigūnų turimas apie narkotikus, o ypač sintetinius, žinias, padidinti pareigūnų gebėjimus atpažinti galimus pažeidėjus, juos identifikuoti.
  • Gerinti policijos pareigūnų kompetenciją kovojant su sintetiniais narkotikais, naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, atsižvelgiant į tarptautinius tyrimus, bandant užkirsti kelią narkotikams patekti į Europos Sąjungos šalis.

Projekto įgyvendinimo metu tikimasi apmokėti apie 400 policijos pareigūnų, dirbančių viešosios ir kriminalinės policijos skyriuose.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 vasario 19

EWTS9M4EParlamentarai Arminas Lydeka ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė yra komandiruojami vasario 18-21 dienomis į Vieną, kur dalyvaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) žiemos sesijoje. Sesijos metu numatyti specialūs debatai tema – ESBO reakcija į krizę Ukrainoje.

Renginio metu įvyks trijų pagrindinių ESBO PA komitetų posėdžiai (Politinių reikalų ir saugumo, Ekonomikos reikalų, technologijų ir aplinkos apsaugos, Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų) bei Viduržemio jūros forumas.

Planuojama, kad ESBO PA žiemos sesijoje dalyvaus apie 250 parlamentarų iš daugiau nei 50 valstybių.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 vasario 11

Š. m. vasario 10 d. teisingumo ministras Juozas Bernatonis dalyvavo susitikime su Kinijos Liaudies Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi J. E. Zengwen Liu. Susitikime buvo aptarti Lietuvos bei Kinijos Liaudies Respublikos teisinio bendravimo klausimai ir pasidžiaugta, kad šalys palaiko gerus dvišaliu santykius.

Teisingumo ministras pasidžiaugė, kad teisinis bendradarbiavimas su Kinijos Liaudies Respublika vyksta sklandžiai, o tam turimas tinkamas instrumentas – sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

Susitikimo metu buvo aptartos ne tik teisinio, bet ir ekonominio bendradarbiavimo galimybės bei perspektyvos. Ministras kartu su ambasadoriumi pasidžiaugė, kad stiprėja valstybių ryšiai verslo, ekonomikos ir švietimo srityse. Kadenciją baigiančiam ambasadoriui teisingumo ministras padėkojo už aktyvų ryšių plėtojimą, kartu išreikšdamas viltį, jog ir ateityje abiejų šalių bendravimas tik dar labiau gerės.

Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos institucijų bendradarbiavimas teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose klausimais įsigaliojo dar 2002 metais. Pagal šią sutartį teisinės pagalbos prašymus dėl dokumentų įteikimo Kinijoje siunčia Lietuvoje veikiančios teisingumo institucijos (teismai, prokuratūra). 2013 – 2015 m. buvo išsiųstas 21 tokio tipo prašymas. Galima pasidžiaugti, kad dėl jų vykdymo nebuvo kilę jokių problemų.

Susitikimo metu prisiminta, kad 2013 m. gegužės mėn. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo Lietuvos piliečio, nuteisto laisvės atėmimo bausme Kinijoje, prašymą perimti jį likusiai laisvės atėmimo daliai atlikti Lietuvoje. Pagal šiuo metu galiojančias sutartis ir teisės aktus, teisinio pagrindo nuteistųjų perdavimui nėra, todėl teisingumo ministerija ruošiasi inicijuoti dvišalę sutartį dėl nuteistųjų asmenų perdavimo tolesniam bausmės atlikimo. 

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 vasario 18

4db7629ead6abLietuvoje vis daugiau asmenų žino savo pagrindines teises. Tokį teiginį išgirdo dalyvavę vasario 17 d. surengtoje spaudos konferencijoje, kurią surengė teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas. Konferencijos metu buvo pristatyti gyventojų ir verslo atstovų apklausos rezultatai dėl vartotojų teisių apsaugos šalyje. Tyrime dalyvavo 1000 piliečių ir 500 verslininkų.

Tokios apklausos, kuomet gyventojai apklausiami vartotojų teisių apsaugos klausimais, vykdomos jau nuo 2003 metų. Per tą laiką žmonių, kurie mano, jog jiems užtenka informacijos apie jų teises, padaugėjo trečdaliu. 2008 metais taip manė 31 proc. respondentų, o 2014-aisiais net 41 proc. apklaustųjų.

Maždaug 85 procentai respondentų teigia, kad dėl nekokybiškos prekės ar paslaugos pirmiausiai kreiptųsi į pardavėją, o maždaug 60 proc. teigia žiną, kur reikėtų kreiptis, jei pardavėjas nesutiktų atlyginti nuostolių, patirtų įsigijus nekokybišką prekę. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad tokią gyventojų nuomonę padėjo suformuoti Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, perkėlimas į nacionalinę teisę bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos pastangos ir įdirbis ginant asmenų teises.

Pastaraisiais metais pakito ir verslo atstovų požiūris į vartotojų teises. Pernai net 55 proc. verslo atstovų teigiamai vertino vartotojų teisių gynimo būklę Lietuvoje, o 2011 m. tokios nuomonės buvo vos trečdalis verslininkų (32 proc.) Daugiau nei pusė verslininkų mano, kad jie turi pakankamai informacijos apie vartotojų teisių apsaugą, nors prieš 3 metus taip manė tik apie 37 proc. verslo atstovų. Didelė dalis verslininkų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklą vertina teigiamai.

Sociologinės apklausos duomenimis, net 60 proc. verslininkų nėra pasirašę sąžiningos verslo praktikos kodekso, o net ketvirtadalis įmonių vadovų apie tokį nėra nieko girdėję. Geresnė situacija yra tarp didžiųjų įmonių – pusė jų šį kodeksą yra pasirašę.

Šiuo metu yra svarstomas įstatymų paketas, kurio idėja – apjungti tris verslo priežiūrą vykdančias institucijas. Šiuo įstatymu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos metrologijos inspekcija būtų konsoliduojama vienoje institucijoje – Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

Pasak teisingumo ministro, konsolidavus šias tarnybas efektyviau būtų vykdoma vartotojų teisių apsauga, rinkos priežiūra, supaprastėtų vartotojų bei verslo atstovų konsultavimas, skundų nagrinėjimas, ginčai būtų lengviau sprendžiami ne teismine tvarka, o kartu ir sumažėtų verslą kontroliuojančių institucijų skaičius, išlaidos, reikalingos šių institucijų išlaikymui.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 vasario 10

online vote mouseŠ. m. vasario 9 d. vyko svarbus Vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo pritarta teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus parengtiems siūlymams įteisinti balsavimo teisę turinčių piliečių balsavimą internetu Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimų bei referendumų metu.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad priėmus teisingą sprendimą Lietuva įrodys, jog yra moderni valstybė, leidžianti savo šalies žmonėms dalyvauti rinkimuose neišeinant iš namų. Balsavimo internetu galimybė buvo svarstoma apie 10 metų, per tą laiką įvyko daug diskusijų ir iškelta daug klausimų.

Iniciatyvos autorių teigimu, šiuolaikinėmis technologijomis paremta balsavimo forma paskatintų rinkėjus aktyviau dalyvauti rinkimuose bei referendumuose, o ypač tai pritrauktų jaunesnio amžiaus rinkėjus bei tuos, kurie yra išvykę iš Lietuvos ar gyvena užsienyje.

Balsavimo internetu galimybę aktyviai palaiko ir neįgaliųjų interesus atstovaujančios organizacijos. Tuo tarpu pagal atliktų apklausų duomenis net 65 proc. pritaria elektroniniam balsavimui. Penktadalis tokios iniciatyvos nepalaiko.

Primename, kad įteisinus balsavimą internetu, tradicinio balsavimo galimybė išlieka, tad ja galės naudotis tie, kurie neturi galimybės save identifikuoti elektroninėje erdvėje ar nesinaudoja šiuolaikinėmis technologijomis.

Balsavimas internetu padės greičiau apdoroti rinkimų rezultatus, sumažinti valstybės išlaidas rinkimų organizavimui, taip pat sumažės ir eilės rinkimų apylinkėse.

Top