Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 gruodžio 29

Prieš pat didžiąsias metų šventės teisingumo ministras Juozas Bernatonis bei švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl visuomenės teisinio švietimo.

svietimo ministerijaMemorandume ministerijos įsipareigojo atnaujinti pasirinkamojo dalyko „Teisė“ mokymo programą bendrojo ugdymo mokyklose, kartu atnaujinant ir pilietiškumo pagrindų bendrąją programą. Ministerijos kartu bendradarbiaus ir į profesinio mokymo mokyklose dėstomas programas integruojant teisinį švietimą, kurs teisės pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programą pedagogams bei tęs jau įprastomis tapusias visuomenės teisinio švietimo priemones, pavyzdžiui informavimas apie tam tikrus teisinės sistemos aspektus ar Konstitucijos egzamino rengimas.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis yra įsitikinęs, kad teisinės žinios yra būtinos kiekvienam visuomenės nariui, o ne tik politikos atstovams. Teisiškai išsilavinęs žmogus gerbs savo šalį ir jos įstatymus, bus doras ir sąžiningas, mano ministras.

Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad visi mokiniai susipažįsta su Konstitucija, įgyja svarbių žinių apie piliečio bei žmogaus teises. Ministras džiaugiasi, kad prie teisinio piliečių ugdymo mokyklose prisijungs ir profesionalūs teisininkai, padėsianti tobulinti ir atnaujinti mokymo programas, pagelbėsiantys didinant mokytojų kvalifikaciją.

Apklausos, kurią surengė „Baltijos tyrimai“, duomenimis, net 83 proc. apklaustų gyventojų mano, kad teisės pagrindai, įvadas turėtų būti dėstomi bendrojo lavinimo mokyklose bei gimnazijose. Tuo tarpu vos 21 proc. žmonių jaučiasi turį pakankamai žinių savo teisėms ginti, o daugiau nei trečdalis mano, kad jų visai neturi. 

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 gruodžio 23

Š. m. gruodžio 22 d. teisingumo ministras Juozas Bernatonis susitiko su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) nariais. Susitikimo metu ypač aktyviai PLJS atstovai iš 15 pasaulio šalių palaikė ministro pristatytus elektroninio balsavimo be e.rezidentų projektus, kurie ypatingai aktualūs lietuviams, gyvenantiems užsienyje.

Susitikimo metu teisingumo ministras teigė, kad neturime jausti baimės žengiant į priekį, prisitaikant prie šių dienų technologijų suteikiamų galimybių. Elektroninis balsavimas, pasak ministro, aktualus ne tik tiems Lietuvos piliečiams, kurie gyvena užsienyje, bet ir visiems kitiems, tikintis, kad tokia balsavimo forma paskatins rinkėjus, vis labiau priprantančius prie modernių technologijų, aktyviau dalyvauti rinkimuose.

Atlikus Teisingumo ministerijos užsakytą apklausą paaiškėjo, kad maždaug 65 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už internetinį balsavimą, o jam priešinasi penktadalis šalies gyventojų. PLJS atstovai sutiko su ministro išsakytais žodžiais, kad elektroninio balsavimo įteisinimas gerokai supaprastintų balsavimo procedūrą ir tikrai padidintų balsuojančiųjų išeivių skaičių.

E.rezidentai – kitas labai svarbus aptartas projektas, susijęs su elektronine erdve. Šis projektas suteiktų galimybę užsienio valstybių piliečiams, turintiems interesų Lietuvoje, gauti elektroninio parašo sertifikatą ir naudotis elektroninėmis paslaugomis Lietuvoje.

Šiuo metu identifikuoti savęs elektroninėje erdvėje užsienio piliečiai negali, todėl taip užkertamas kelias jiems dalyvauti, kuri ir plėtoti verslą mūsų šalyje naudojantis moderniomis elektroninėmis priemonėmis. Sprendimas suteiki galimybę užsienio piliečiams naudotis elektroniniu parašu sukurtų palankesnes sąlygas investuoti Lietuvoje, padidintų šalies patrauklumą užsienio įmonėms.

Ministras teigia, kad teisės aktų projektai kuriami remiantis Estijos patirtimi, kuri prieš keletą mėnesių priėmė įstatymą, leidžianti identifikuoti e.rezidentus. Lietuvoje taip pat planuojama, kad identifikavimas vysk remiantis asmens biometriniais duomenimis.

Susitikimo su PLJS atstovai metu ministras pristatė ir visas Teisingumo ministerijos valdymo sritis, kitus nuveiktus darbus, buvo diskutuojama dvigubos pilietybės klausimu, kuris yra labai aktualus užsienio lietuviams.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 gruodžio 18

logoŠiaulių apygardos teismas ir Šiaurės Lietuvos kolegija gruodžio 18 d. pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Istorinės reikšmės dokumentas pasirašytas iškilmingoje aplinkoje, kolegijos bibliotekos salėje. Savo parašais sutartį patvirtino teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius ir kolegijos direktorius Mykolas Dromantas. Ši sutartis svarbi ir tuo, kad taip Lietuvos teismai žengia darbo kokybės tobulinimo keliu.

Dėka bendradarbiavimo sutarties bus plėtojami kolegijos ir teismo ryšiai, gerės bendradarbiavimas profesinės praktikos, kvalifikacijos kėlimo srityse, atsiras galimybė užtikrinti kolegijos dėstytojų ir studentų patogesnį mokslinių ir praktinių tyrimų atlikimą teismų veiklos srityje.

Teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus teigimu, šis pasirašytas dokumentas numato daug gerų ir prasmingų darbų, kurių vienas yra esminis – studentai galės būti savanoriais teisme. Tai yra svarbus teismo žingsnis siekiant būti arčiau žmogaus, kuris dėl tam tikrų priežasčių yra atsidūręs teisme. Studentai bus apmokomi suteikti būtiną pagalbą, ypač rezonansinėse bylose, kur proceso dalyviams yra būtina pagalba padedant susiorientuoti svetimoje aplinkoje, esamoje situacijoje. Teismo pirmininkas mano, kad tai yra teisingas kelias žmogaus link.

Kolegijos direktorius Mykolas Dromantas mano, kad sutarties su teismu sudarymas yra svarbus tiek mokymo įstaigai, tiek ir jos studentams bei dėstytojams. Nors laukia daug darbų, bet tikimasi ypatingos naudos, kurią gaus jaunimas, galėdamas iš arti matyti teismo procesą ir tam tikra prasme būti jo dalimi.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 gruodžio 22

5457 30 Kalashnikov WikicommonsNuolatinė Lietuvos atstovė Jungtinės Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė š. m. gruodžio 18 d. įteikė Sutarties dėl prekybos ginklais ratifikacinius raštus.

Nuolatinė šalies atstovė teigė, kad Lietuvai yra džiugu įsilieti į būrį nuolat augančių šalių, kurios ratifikavimo šią sutartį. Ypač džiaugiamasi, kad Lietuva prie sutarties prisijungė dar prieš gruodžio 24 dieną, kuomet sutartis ir įsigalios.

Vienas iš šios sutarties tikslų yra žmonių patiriamų kančių sumažinimas, kurį padės pasiekti didesnis prekybos ginklais skaidrumas, teigė R. Murmokaitė. Skaidri prekyba ginklais buvo Lietuvos prioritetas derantis dėl sutarties, kam ir toliau bus skiriama kaip įmanoma daugiau dėmesio, skatinant viešai skelbti valstybių ginklų prekybos ataskaitas, remiantis pilietinės visuomenės iniciatyva.

Sutarčiai dėl prekybos ginklais įsigaliojus, bus uždrausta eksportuoti ginklus, jei šie gali būti panaudoti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmogiškumui ar genocidui. Sutarties šalys priimdamos ginklų eksportavimo sprendimus turės įvertinti, ar sandoris nėra žalingas saugumui, taikai, taip pat ar ginklai nebus panaudoti vykdant žmogaus teisių ar tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Lietuva tapo 59-ąja sutartį ratifikavusia šalimi.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 gruodžio 17

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, kad gyventojams turėtų būti sutektos galimybės realiai dalyvauti savivaldoje, jos gyvenime ir gruodžio 16 dieną dalyvavo Kėdainiuose vykusiame diskusijų renginyje „Gyventojų dalyvavimas sprendžiant vietos reikalus“. Į renginį atvyko atstovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių, seniūnai, seniūnaičiai. Renginyje buvo aptartas jų santykis su bendruomenėmis ir kiti aktualūs, susiję klausimai.

Renginio atidarymo kalboje ministras išsakė savo nuomonę, kad būtina bendromis jėgomis rasti efektyvų ir veiksmingą valdymo modelį, leidžiantį žmogui realiai dalyvauti savivaldos gyvenime. Ypač svarbu, kad visi žmonės galėtų jaustis valstybės šeimininkais, taip skatinant jo pilietiškumą, atsakomybę, nes praradus ryšį tarp bendruomenės ir centrinės valdžios išauga nepasitikėjimas. Ministro teigimu, ministerija yra pasiruošusi diskutuoti ir siekia rasti geriausius sprendimus, skatinančius efektyvų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Kartu reikėtų efektyviai išnaudoti regionų plėtrai skirtas Europos Sąjungos lėšas, taip mažinant socialinę ir ekonominę atskirtį tarp regionų, kuriant pridėtinę vertę.

Renginio metu apie gyventojų dalyvavimo sprendžiant viešuosius vietos reikalus kalbėjo ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros galimybes pristatė Vidaus reikalų ministerijos atsakingų departamentų atstovai. Seniūnaičiams buvo pristatytas specialus VRM parengtas informacinis leidinys „Seniūnaičio žinynas“.

Policijos departamento prie VRM Viešosios vadybos valdybos, Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Bendrojo pagalbos centro atstovai pristatė diskusijų klausimus apie saugią kaimynystę, civilinę ir priešgaisrinę saugą vietos bendruomenėse, bendrą pagalbos numerį 112.

Diskusijų metu pateikta nemažai naudingų pasiūlymų tobulinat bei sprendžiant viešojo valdymo, vietos valdžios ir bendruomenės bendradarbiavimo klausimus. VRM juos įvertins ir svarstys galimybę teikti konkrečius siūlymus teisės aktų tobulinimui.

Top