Aktualijos
-
Kategorija: Aktualijos
-
Paskelbta: 2014 lapkričio 17
Praeitą savaitę Seimo posėdyje buvo pateiktas Teisingumo ministerijos parengtas įstatymų projektų paketas, pagal kurį siūloma konsoliduoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos metrologijos inspekcijos vykdomą veiklą vienoje institucijoje – Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Konsolidacijos procesas leistų atsisakyti 25 vadovaujančių pareigybių.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad sujungus šias tris institucijas į vieną būtų galima sutaupyti 1,2 mln. litų, o tuo pačiu ir efektyviau vykdyti nesaugių produktų pašalinimą iš rinkos, operatyviau būtų atsižvelgiama į vartotojų skundus, konsultuojami verslo atstovai. Taip pat būtų paprasčiau spręsti ginčus ne teismo tvarka.
Visos trys institucijos dalyvauja bendruose procesuose rinkos priežiūros, vartotojų ir verslo atstovų ginčų sprendimų srityse, todėl tarpusavyje nuolat bendrauja raštu, kas ilgina administracinius ir ginčų sprendimo procesus, švaisto darbuotojų išteklius, didina administracinius ir kitus kaštus. Be viso to, tai nepatogu ir vartotojams bei verslininkams, kadangi tenka atskirai gilintis į kiekvienos institucijos kompetenciją ir bendrauti su skirtingomis institucijomis sprendžiant tą patį ginčą ar dalyvaujant tame pačiame procese.
Sujungus institucijas, konsoliduota institucija atliktų ir bendrąsias funkcijas, tarp kurių administravimas, finansinė apskaita, veiklos planavimas ir kt. Institucija veiktų centralizuotai, tačiau turėtų teritorinius padalinius, kurie būtų sudaryti iš esamų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Lietuvos metrologinės tarnybos padalinių. Konsolidacijos proceso metu, planuojama, būtų sumažinta apie 7% pareigybių, vykdančių bendrąsias funkcijas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus teisinę metrologinę patikrą atlieka Metrologijos inspekcija, Valstybinė ne maisto prekių inspekcija atlieka ne maisto produktų priežiūrą, o VVTAT kontroliuoja produktų saugą, įgyvendinimą, skelbia apie iš rinktos šalinamus produktus, nagrinėja priežiūros institucijų pateiktus patikrinimų protokolus ir skiria nuobaudas už pažeidimus. Taip pat VVTAT nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir verslo atstovų. Nagrinėjant ginčus tenka bendradarbiauti ir su Valstybine ne maisto produktų inspekcija, ir su Lietuvos metrologijos inspekcija, kurios pateikia išvadas dėl ginčų objektų.
-
Kategorija: Aktualijos
-
Paskelbta: 2014 lapkričio 12
Briuselyje esančioje Lietuvos nuolatinėje atstovybėje įvyko Bendro patentų teismo Parengiamojo komiteto posėdis. Bendras patentų teismas yra 25 Europos Sąjungos valstybių narių steigiamas teismas, kuris turėtų nagrinėti su Europos ir bendro galiojimo Europos patentais susijusius ginčus. Dar 2013 metų vasario 19 dieną buvo pasirašytas susitarimas steigti teismą, formuosiantį nuoseklią teisminę praktiką patentų ginčų sprendimo srityje. Planuojama, kad steigiamame teisme dirbs aukščiausią kvalifikaciją turintys teisėjai, užtikrinsiantys efektyvų ir kompetentingą bylų nagrinėjimą.
Londone, Miunchene ir Paryžiuje veiks centrinis steigiamo teismo padalinys, o susitarimą pasirašiusios valstybės turės teisę steigti vietinius ar regioninius padalinius. Lietuva kartu su partnerėmis Latvija, Estija ir Švedija steigs regioninį teismo padalinį, kurio buveinė bus Švedijos sostinėje Stokholme. Nepaisant buveinės vietos, skyrius bylas galės nagrinėti įvairiose vietose, jei tam bus sudarytos tinkamos sąlygos. Lietuvos teismų patalpose taip pat galės būti nagrinėjamos regiono bylos.
Parengiamojo komiteto paskirtis yra pasirengti Bendro patentų teismo veiklai pradėti, todėl komiteto posėdžiuose aptariami ir detaliai nagrinėjami teisiniai, finansiniai, technologiniai ir kiti aktualūs klausimai, kurie susiję su steigiamo teismo darbu. Š. m. lapkričio 5 d. vykusio posėdžio metu valstybių narių atstovai aptarė teismo finansavimo tvarką, teismo mokesčius, mediacijos, arbitražo procedūras ir kitus artimus klausimus.
Tikimasi, kad steigimo pasirengimas bus baigtas per 2015 metus, o Teismas pradės veikti kuomet susitarimą ratifikuos 13 valstybių narių.
-
Kategorija: Aktualijos
-
Paskelbta: 2014 lapkričio 10
Seime pritarta siūlymui įteisinti piliečių balsavimą internetu. Susiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus bei teisingumo ministro Juozo Bernatonio parengtuose įstatymų projektuose yra siūloma įteisinti balsavimą internetu renkant Prezidentą, Seimą, savivaldybių tarybas, Europos Parlamento narius bei balsavimą referendumų metu.
Apie balsavimo internetu galimybę jau buvo kalbama apie 10 metų, tačiau politikams vis pritrūkdavo ryžto parengti įstatymų pakeitimo projektą. Teisingumo ministras J. Bernatonis pabrėžė, kad Lietuva yra moderni valstybė, kurioje turi būti įteisintas šiuolaikiškas balsavimas internetu.
Iniciatyvos autoriai mano, kad šiuolaikinėmis technologijomis paremta balsavimo forma labiau paskatintu rinkėjus dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose bei referendumuose. Ypač turėtų suaktyvėti jaunesnio amžiaus žmonių dalyvavimas rinkimuose ir referendumuose. Taip pat, tai suteiktų patogesnes galimybes balsuoti už Lietuvos ribų gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Balsavimo internetu iniciatyvą aktyviai palaiko apie 300 tūkstančių neįgalių žmonių interesus atstovaujančios organizacijos.
Teisingumo ministerija buvo užsakiusi atlikti apklausą, kurios duomenimis balsavimui internetu pritaria maždaug 65 % Lietuvos gyventojų, o nepritarimą išreiškė tik penktadalis.
Įstatymų projektuose nurodoma, kad balsuoti internetu būtų galima pradėti likus ne daugiau kaip 144 valandoms ir baigiama likus nemažiau kaip 79 valandoms iki balsavimų rinkimų dieną pradžios. Taip pat numatoma, kad balsuoti būtų galima neribotą skaičių kartų, o galiojančiu būtų laikomas paskutinysis balsas.
Balsuojančiojo identifikavimas vyktų pasitelkiant elektroninį parašą ar elektroninę bankininkystę, kadangi tai yra patikimiausi identifikavimo metodai. Tiems, kurie nesinaudoja internetu ar nori balsuoti tradiciniu būdu tokia galimybė išliks ir toliau.
Balsavimas internetu padėtų sutaupyti biudžeto lėšų rinkimų komisijos narių darbo užmokesčiui, sumažėtų eilės rinkimų apylinkėse, o rezultatai būtų apdorojami kur kas greičiau.
-
Kategorija: Aktualijos
-
Paskelbta: 2014 lapkričio 11
Moksleiviams, kurie savo ateitį sieja su teisėjo karjera ar nori iš arčiau susipažinti su teismu ir jo darbu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) siūlo atvykti į teismą ekskursijai.
Į LVAT atvykę moksleiviai susitiks su LVAT pirmininku ir / arba su LVAT teisėjais, kitais teismo darbuotojais. Jų taip pat laukia ekskursija po teismo pastatą, įvairūs žaidimai, viktorinos bei prizai. Priklausomai nuo mokinių amžiaus šiek tiek skiriasi pateikiama informacija, tačiau visi mokiniai supažindinami su teismų veikla, teismo procesu, teisėjo ir teisininko profesija. Po ekskursijos moksleiviai gerai žinos kuo panašios ir kuo skiriasi teisėjo bei prokuroro, policininko, advokato ar kito teisės srities atstovo profesijos ir darbas. Taip pat moksleiviai lankysis teismo darbuotojų kabinetuose, galės išmėginti teismo posėdžių salėje esančios teisėjo kėdės patogumą, apžiūrėti teisėjo mantiją.
Šios ekskursijos mokiniams rengiamos neatlygintinai, tačiau būtina išankstinė rezervacija tel. 8 5 268 5583. Moksleivių grupę turi lydėti suaugusieji.
-
Kategorija: Aktualijos
-
Paskelbta: 2014 spalio 28
Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaita, paskelbta 2014 m. spalio 9 d., parodo, kad Lietuvoje žmonės linkę tarpusavio ginčus spręsti teismuose. Daugiau nei 3 tūkstančiai naujų bylų tenka 100 tūkstančių gyventojų. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Rusijoje, Čekijos Respublikoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rumunijoje bei Serbijoje situacija yra panaši.
Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje ekonominė krizė turėjo daug įtakos teismų sistemų biudžetui. Dėl biudžeto mažinimo sumažėjo ir darbo vietų skaičius teismuose, o finansavimas teisinės pagalbos teikimui, pačiai teismų sistemai bei prokuratūroms yra vienas mažiausi Europoje. Lietuva šiuo aspektu panaši į Turkiją, Serbiją, Bulgariją ir Albaniją.
Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Danijoje bei kai kuriose kitose šalyse, sparčiai diegiamas ir plečiamas vaizdo konferencijų įrangos naudojimas teismuose, įgyvendinami įvairūs projektai bei reformos, kurie padeda dažniau vykdyti apklausas nuotoliniu būdu. Tokių sistemų naudojimas ypač populiarus baudžiamosiose bylose.
Europos teisingumo sistemų ataskaitoje apibendrinti 2012 metų duomenys, kuriuos pateikė 45 Europos Tarybos valstybės narės. Ataskaitomis siekiama tinkamai įvertinti teisingumo sistemų efektyvumą bei kartu pasiūlyti efektyvias praktines priemones, galinčias pagerinti teisingumo sistemų veiklą.