Aktualijos

Vilniaus apygardos teisme įvyko projekto „Moksleivių teisinio švietimo programa“ finalas. Projektas yra skirtas vyresnių klasių moksleivių teisiniam švietimui ir yra organizuojamas jau 14-us metus. Gabiausių moksleivių pasirodymus įvertinto advokatų kontorų atstovai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Rima Ažubalytė. Šis renginys organizuotas penkiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kauna, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Projekte panoro dalyvauti net 209 mokiniai, iš jų aštuoni pateko į finalą.

Kelis mėnesius vyko teisės paskaitos, kurių metu moksleivius specialistais supažindino su konstitucinės, baudžiamosios, civilinės, šeimos, darbo, Europos Sąjungos teisės pagrindais, o taip pat ir su pagrindinėmis žmogaus teisių ir laisvių doktrinos nuostatomis. Po paskaitų ciklo, jį išklausę moksleiviai laikė žinių patikrinimo testą, o geriausiai pasirodžiusieji dalyvavo pusfinalyje, kuriame buvo suskirstyti į komandas. Komandos gavę bylos fabulą ir ją per savaitę išanalizavę dalyvavo inscenizuotame teisminiame procese ieškovų arba atsakovų vaidmenyse. Inscenizacija vyko Vilniaus apygardos teisme.

Finalą stebėjusi ir vertinusi teisėjų kolegija pabrėžė, kad nors fabulos ir buvo sudėtingos, tačiau dalyviai stropiai pasiruošė, buvo atidus įvairioms smulkmenoms, vadovavosi logišku mąstymu, elgėsi etiškai ir taip maloniai nustebino teisėjus, pateisino ir net viršijo jų lūkesčius. Konkursą laimėjo Monikos Kerpytės ir Miglės Tarasevičiūtės komanda, kuri atskleidė originalų požiūrį į bylą. Komanda siekdama apginti atsakovų poziciją panaudojo ne vien tik Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, bet rėmėsi ir kitais teisės šaltiniais. Nugalėtojoms dalyvavimas teisinio švietimo projekte buvo naudingas, paskatino rimčiau susimąstyti apie teisės studijas ir karjerą šioje srityje.

Lietuvos teismuose jau pradėta diegti moderni vaizdo konferencijų įranga, kuri suteiks galimybę proceso dalyviams teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Pirmiausiai įranga diegiama didžiausiuosiuose šalies teismuose, iš viso, planuojama, įranga bus aprūpinta 18 teismų.

Teismo posėdžiai su šia įranga suteiks galimybę teismo procese patogiai ir saugiai dalyvauti labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms: paprasčiau bus galima apklausti saugomus liudytojus, nukentėjusiuosius, tokius asmenis, kurie negali atvykti į teismo posėdį, tarp jų neįgaliuosius, nepilnamečius ar įkalinimo, laisvės apribojimo įstaigose esančius asmenis. Be viso to, ši įranga padės sutaupyti nemažai laiko ir lėšų.

Šią savaitę minėta vaizdo įranga jau buvo įdiegta ir sėkmingai išmėginta vienoje Šiaulių apygardos teismo posėdžių salėje. Tikimasi, kad įrangos diegimas numatytuose teismuose bus baigtas gruodžio pirmoje pusėje.

Konstitucinis Teismas lapkričio 10 d. pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią teigiama, kad asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis yra daugiau nei 20 procentų mažesnis negu to paties kurso studentų rezultatų vidurkis, netenka valstybės finansavimo studijoms, prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo, to paties kurso studentų studijų vidurkis gali neatitikti visuotinai pripažintos sąvokos „Geras“ reikšmės. Tuo labiau šios sąvokos gali neatitikti ir iki 20 procentų mažesnis studijų rezultatų vidurkis. Pavyzdžiui, jei kurso studentų rezultatų vidurkis yra 7 balai, tai asmuo ir toliau galės tęsti studijas valstybės lėšomis jei jo vidurkis bus 5,6 balo ar daugiau. Tai parodo, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytas gero mokymosi kriterijus, pagal kurį vykdomas studijų finansavimas valstybės lėšomis, neatitinka pripažintos gero mokymosi ir žodžio „geras“ reikšmės. Ši Mokslo ir studijų įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad gerai valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokantys piliečiai gali studijuoti valstybės lėšomis.

Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytas laikotarpis, per kurį vertinama, ar asmuo toliau gali tęsti studijas valstybės lėšomis, neprieštarauja Konstitucijai. Aukštosios mokyklos valdymo institucija gali nustatyti konkretų laiko tarpą, po kurio atliekamas žinių patikrinimas ir sprendžiama, ar asmens studijas toliau finansuoti valstybės lėšomis. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad vieneri studijų metai yra ilgiausias galimas laikotarpis nustatyti asmens rezultatų atitikimą tinkamam finansavimui ir Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatos laikymąsi.

Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis pripažinti neprieštaraujančia Konstitucijai tiek, kiek joje nustatyta, kad senato nustatyta tvarka yra atrenkami, skiriami ir atšaukiami 4 ar 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, kurie nėra nei aukštosios mokyklos studentai, nei priklauso jos personalui. Iš jų vienas narys skiriamas studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjas pasirenka aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį, o ne pačios mokyklos. Įstatymų leidėjas turi galimybę nustatyti įvairius valdymo struktūros modelius, kurie nepaneigtų aukštųjų mokyklų autonomijos, savivaldos, grindžiamos demokratiniais principais. Įstatymu, nustatančiu aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį, turi būti sudarytos prielaidos įgyvendinti principus, kylančius iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos. Tarp jų: garantuoti aukštųjų mokyklų teisę sudaryti valdymo institucijas savarankiškai, kurios įgyvendintų savivaldos funkcijas, užtikrinti aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės teisę daryti lemiamą įtaką sprendimams dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo.

Pripažinta, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijai tiek, kiek joje nustatyta, jog 4 ar 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai renkami ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą visų kandidatų įvertinimą. Aukštojo mokslo taryba yra ekspertinė institucija, kuri sudaroma pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Ši institucija sudaroma ne asmeninio ar politinio pasitikėjimo pagrindu iš visuomenėje pripažintų, nepriekaištingą reputaciją turinčių švietimo, mokslo, verslo ar viešojo sektoriaus atstovų, pasiekusių reikšmingų veiklos rezultatų, turinčių pakankamai kompetencijos Lietuvos ir pasaulio aukštojo mokslo srityje, išmanančių plėtros ir galimybių tendencijas. Aukštojo mokslo tarybos vykdomas kandidatų į aukštosios mokyklos tarybos narius įvertinimas yra atliekamas pagal tvarką, kurią nustato aukštosios mokyklos interesus atstovaujančios institucijos: senatas ir studentų atstovybė. Pagal Konstitucinį Teismą, toks teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų varžyti aukštosios mokyklos bendruomenės teisę spręsti, kokie asmenys yra tinkami atstovauti jos interesus valdymo institucijose, nėra sudaroma sąlygų Vyriausybei įsiterpti į aukštosios mokyklos autonomiją, paneigti akademinės bendruomenės savivaldą.