Aktualijos

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio susitikimo metu buvo priimtas nutarimas taikyti minimalų 5,79 euro mokestį piliečiams, paveldintiems mirusiems asmenims skirtas pensijų kompensacijas.

Ministras Juozas Bernatonis teigia, kad išanalizavus kompensacijų paveldėjimo procesą pastebėta, jog didelė dalis jos įpėdinių tampa vyresnio amžiaus žmonės, senjorai. Siekiant šią socialiai jautrią situaciją kiek sušvelninti, tais atvejais, kai paveldima tik mirusiam asmeniui skirta kompensacija už neišmokėtą pensiją, notarai taikys minimalų Teisingumo ministerijos patvirtintą įkainį už paslaugą, siekiantį 5,79 euro. Valstybė tokioje situacijoje netaikys mokesčių už privalomą patikrą valstybiniuose registruose notarams.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis teigia, kad įgyvendinus susitarimą, Lietuvos notarų rūmų prezidiumas pirmadienį priėmė nutarimą dėl įkainio taikymo, privalomą visiems notarams. Pagal šį nutarimą, įpėdiniai, paveldintys tik pensijos kompensaciją, bus įpareigoti sumokėti 5,79 euro už paveldėjimo teisės liudijimą. Įpėdiniams nereikės mokėti už pareiškimo dėl paveldėjimo bylos užvedimo surašymą bei nuosavybės teisės liudijimo išdavimą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši tvarka ir mokestis galioja tik tuo atveju, kai paveldima tik kompensacija už pensiją. Jei kartu paveldimas ir kitas turtas (įskaitant ir pinigines lėšas), taikomi visi numatyti mokesčiai už notaro paslaugas.

M. Stračkaičio teigimu, jei įpėdiniai į notarą dėl paveldėjimo kreipiasi praėjus trims mėnesiams, šį terminą privalomą pratęsti teismo keliu.

Pagal „Sodros“ duomenis, nuo 2014 metų gegužės įsigaliojus galimybei paveldėti kompensaciją už neišmokėtą pensiją, Lietuvoje mirė apie 12 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, kuriems buvo apskaičiuotos kompensuojamos sumos.

Sausio 20 dieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme viešinčią Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę sutiko Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus ir teisėjai. Dėkodamas už valstybės vadovės apsilankymą ir jo metu pateiktas įžvalgas, Rimvydas Norkus atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, jog Lietuvoje teismai atgauna pasitikėjimą ir autoritetą, nors iššūkių likę dar pakankamai daug.

Teismo pirmininkas pristatė naujai pilnai suformuotą Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo siekius, o kartu pabrėžė būtinybę gerinti nutarčių kokybę lygiuojantis į Vakarų Europos teismų sprendimo argumentavimo kokybę. Taip pat R. Norkus pabrėžė, kad kasacija turi tapti efektyvia praktika, o ne tik teoriniu dalyku. Keliamas viena tikslas – nepriekaištinga teismų praktika, išsamus argumentavimas, suprantamos nutartys, kurios pateikiamos suformuluojant teisės aiškinimo problemą ir pateikiant aiškų jos sprendimą.

Pasak Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų bandyti tapti teisinės minties centru, į kuri teoriniais klausimais galėtų kreiptis ir žemesnės instancijos teismai. Net pusė procento visų bendrosios kompetencijos teismų sprendimų patenka į kasacinį teismą, dėl to reikia stengtis, kad sprendimų kokybė būtų ypač aukšto lygio.

Kalbant apie visos teismų sistemos problemas ir aktualijas, R. Norkus minėjo ne tik pasitikėjimo teismais ir sistema didinimą, bet kartu ir teisėjų profesijos prestižo atstatymą, trumpesnį bylų nagrinėjimo laiką, subalansuotą teisėjų darbo krūvį. Pirmininkas tiki, kad viso to įmanoma pasiekti įdedant šiek tiek pastangų.

Būdamas vieninteliu Lietuvoje kasaciniu teismu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių ar nutarčių. Kartu nagrinėjamos ir civilinės bylos dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių. Verta žinoti, kad LAT bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Šio teismo, kaip kasacinio, pagrindinė paskirtis yra per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos praktiką visoje šalyje. Kasacinio teismo nutartis yra neskundžiama ir įsigalėja nuo priėmimo datos, teigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.

Š. m. vasario 14 d. vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengtam projektui dėl viešojo saugumo plėtros 2015-2025 metais programos patvirtinimo. Programoje numatytas saugios gyvenamosios aplinkos kūrimas, teroro aktų tikimybę didinančių rizikos veiksnių šalinimas, neteisėtos migracijos ir prekybos kontrolė, sustiprinta apsauga nuo gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų, kova su organizuotu nusikalstamumu. Bendrai paėmus, tikimasi siekti efektyvaus ir veiksmingo teisėsaugos institucijų bei valstybės įstaigų, besirūpinančių viešuoju saugumu, darbo kartu.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pažymi, kad šiuo metu turimas ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas apima daug sričių: nusikaltimų prevenciją ir kontrolę, valstybės sienos apsaugą, terorizmo prevenciją, priešgaisrinės bei civilinės saugos veiklą ir kitas. Paisydamos šio dokumento atitinkamos institucijos ir įstaigos sieks tikslingai plėtoti viešojo saugumo sritį, stiprins valstybės galimybę pasirengti ir atsakyti į esamas ar galimas grėsmes, naujus iššūkius.

Tikimasi, kad savo gyvenamojoje vietoje saugiai besijaučiančių gyventojų dalis iki 2025 m. padidės iki 90 proc. (2013 m. – 72 proc.), o teigiamai policijos darbą vertins nebe 54 proc., bet 80 proc. šalies gyventojų, nukentėjusių nuo nusikaltimų ir dėl šios priežasties besikreipusių į policiją. Viliamasi sumažinti ir nužudymų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, šis turėtų nuo 6,3 sumažėti iki 3, o žuvusių gaisruose sumažinti nuo 5,3 iki 3. Programoje numatytas ir tikslas efektyviau ištirti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Šiuo metu sėkmingi tokių bylų tyrimai siekia 66,2 proc., o norima, kad siektų 80 proc.

ES išorės sienų apsaugai naudojamos ypač pažangios technologijos, kurios vis dar diegiamos Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Dėka šių technologijų valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kuomet nustatomas pažeidimą padaręs asmuo turėtų siekti apie 62 proc. Tuo tarpų gaisrų apsaugai, ekstremalioms situacijoms valdyti bei siekiant užtikrinti kvalifikuotą pagalbą jų atvejų bus kuriamos savanorių ugniagesių organizacijos, modernizuojama perspėjimo sistema, o kartu iki 74 proc. padidinta sukauptų saugos priemonių atitiktis valstybės rezervo užduotims. Siekiant geriau motyvuoti darbuotojus, tikimasi, kad nuo 53 proc. iki 65 proc. padidės kvalifikaciją tobulinusių pareigūnų dalis, o kartu didės ir savo darbu tarnyboje patenkintų pareigūnų.

Šiai 2015-2025 m. programai įgyvendinti planuojama parengti ir tarpinstitucinį veiklos planą, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės bei lėšos toms priemonėms įgyvendinti, paminėtos už konkrečią veiklą atsakingos institucijos. Programos įgyvendinimą stebės ir veiksmingumą vertins VRM.