VDI duomenimis, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki spalio 12 d., neįskaičiuojant eismo įvykių, darbe užregistruota 15 mirtinų ir 99 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Daugiausia jų įvyko statybose. Inspekcija ragina darbdavius užtikrinti saugų darbą aukštyje, krovos metu ir dirbant su technika.
Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo užfiksuota 15 mirtinų ir 95 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
„Nelaimių aplinkybės primena, kad pavojus kyla ir atliekant įprastas užduotis – pakraunant krovinį, užlipant ant transporto priemonės ar šalinant technikos gedimą. Darbdaviai turi įvertinti, kaip šie darbai atliekami ir kokių priemonių reikia, kad darbuotojas būtų apsaugotas“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Pagal įmonių ekonominę veiklą daugiausia nelaimingų atsitikimų užfiksuota statybos sektoriuje – 5 mirtini ir 26 sunkūs. Apdirbamojoje pramonėje įvyko 4 mirtini ir 22 sunkūs atsitikimai, transporto ir saugojimo sektoriuje – atitinkamai 1 ir 16. Šiems trims sektoriams teko beveik du trečdaliai visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.
Ypatingo dėmesio reikalauja kritimo iš aukščio prevencija. Šiemet nukritę iš aukščio 32 darbuotojai patyrė sunkias traumas, 5 žuvo. Kritimai sudarė beveik trečdalį visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Mirtinų įvykių aprašymuose užfiksuoti kritimai nuo pastato stogo, transporto priemonių viršuje esančių aikštelių ir įrenginių aptarnavimo konstrukcijų.
„Saugus patekimas į darbo vietą, tvarkingos darbo aikštelės ir tinkamai įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės turi būti numatyti dar prieš pradedant užduotį. Kai reikalingos asmeninės apsaugos nuo kritimo priemonės, darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojai mokėtų ir galėtų jomis tinkamai naudotis“, – pažymi S. Balčiūnas.
Vertinant nelaimingus atsitikimus pagal atliekamų darbų rūšį, daugiausia sunkių traumų patirta sandėliuojant, transportuojant, pakraunant ir iškraunant – užfiksuoti 27 sunkūs ir 2 mirtini atsitikimai. Aptarnaujant technines priemones, mechanizmus ir darbo įrenginius įvyko 7 sunkūs ir 2 mirtini nelaimingi atsitikimai.
Šių metų įvykių aprašymuose yra atvejų, kai darbuotoją kliudė ekskavatoriaus kaušas, krautuvas užvažiavo ant po juo buvusio kolegos ar darbuotojas buvo prispaustas krovinio. Šios aplinkybės atkreipia dėmesį į būtinybę atskirti darbuotojų ir technikos judėjimą, kontroliuoti patekimą į pavojingas zonas ir užtikrinti saugų įrenginių aptarnavimą. Dalis įvykių aplinkybių dar tikslinama, todėl konkrečios jų priežastys nustatomos atliekant tyrimus.
„Organizuojant darbus turi būti aiškiai numatyta, kur juda darbuotojai, kur važiuoja technika ir kaip užtikrinama, kad žmonės nepatektų į pavojingas zonas. Prieš pradėdamas judėti ar manevruoti operatorius turi įsitikinti, kad tai daryti saugu. Gedimų šalinimas turi būti organizuojamas pagal gamintojo nustatytą tvarką, apsaugant darbuotojus nuo netikėto įrenginio paleidimo ar pajudėjimo“, – teigia S. Balčiūnas.
VDI ragina darbdavius peržiūrėti profesinės rizikos vertinimą ir praktiškai taikomas saugos priemones: patikrinti darbo aikštelių ir apsauginių įtaisų būklę, transporto judėjimo organizavimą, įrenginių priežiūros tvarką bei darbuotojų pasirengimą saugiai atlikti pavestas užduotis. Nustatyti gedimai ir nesaugios darbo sąlygos turi būti pašalinami laiku.
Vertinant riziką svarbu konsultuotis su darbuotojais – jų kasdienė patirtis gali padėti pastebėti pavojingas vietas, neaiškią darbų atlikimo tvarką ar neveikiančias apsaugos priemones. Darbdaviai turėtų reaguoti į tokius pranešimus ir užtikrinti, kad sutartos prevencijos priemonės būtų įgyvendinamos.
