Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir nuteistųjų kasacinius skundus atmetė.
Jubiliejiniais 25-aisiais Lietuvos apeliacinio teismo veiklos metais nusprendėme atsigręžti į praeitį, iš kurios yra ko pasimokyti. Pasak prof. Igno Danilavičiaus, norint kurti naujus įstatymus, pirmiausia reikia žinoti, kas buvo iki tol.
Vakar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė kauniečio J. L. skundą ir paliko galioti Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo jis dėl prekybos poveikiu nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui.
Šiandien Generalinėje prokuratūroje vyksta „Pranešėjų apsaugos forumas 2020“. Forumą Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo tema organizuoja Generalinė prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir organizacija „Transparency International“.
„Reikia pašalinti teisines kliūtis, kad tarnyboje išlaikytume patyrusius, solidžią patirtį sukaupusius teisėsaugos pareigūnus. Todėl siūlome įteisinti bendrą teisėjų ir prokurorų egzaminą, kuris užtikrins tapatų profesinės kvalifikacijos standartą. Išlaikę šį egzaminą, prokurorai galėtų pretenduoti į visų pakopų teismų teisėjų pareigas, o teisėjai – į bet kurios grandies prokuratūrą, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pristatydamas parengtą įstatymų pataisų projektą. – Dabar aukščiausios kvalifikacijos prokuroras, savo tarnyboje pasiekęs karjeros „lubas“, gali tapti tik žemiausios grandies – apylinkės teismo teisėju, ir tik papildomai išlaikęs teisėjų egzaminą“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pristato atnaujintą ir patobulintą mobiliąją programėlę „Pranešk STT“, kuri nuo šiol leis gyventojams ne tik dar paprasčiau pranešti apie korupcijos atvejus, bet ir kasdien tiesiogiai gauti STT naujienas, stebėti naujausią statistiką, taip pat žemėlapyje žymėti „karštuosius taškus“ – vietas, kuriose galimai susidūrė su korupcija.
„Išanalizavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką, paaiškėjo, kad jos apimtys nuolat didėja. Tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar tikslingai panaudojamos biudžeto lėšos, ar dėl to nenukenčia paslaugų kokybė. Be to, nustatyta atvejų, kai asmenys piktnaudžiauja teise bylinėtis, nes proceso išlaidos apmokamos ne iš savo kišenės. Valstybė teisinę pagalbą turi garantuoti tik tiems asmenims, kuriems ji iš tikrųjų yra reikalinga“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
vasario 6 d., 10 val. Konferencijos salėje (Seimo III r.) įvyks mokslinė-praktinė konferencija „Privaloma mediacija – iššūkiai ir galimybės“. Renginį organizuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, bendradarbiaudama su Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos mediatorių rūmais ir VšĮ biuru „Pactum“.
Savivaldybių planai įrengti miestuose stebėjimo kameras viešajai tvarkai užtikinti visuomenėje sukėlė abejonių dėl tokio sekimo tikslų ir kaip gali būti panaudojama sukaupta informacija. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ragindamas įvertinti, ar toks asmenų stebėjimas viešose vietose neprieštarauja duomenų apsaugos reikalavimams ir nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių.
Organizuojate viešuosius pirkimus, išsirinkote laimėtoją, pasirašėte sutartį ir staiga paaiškėja, kad ši įmonė bankrutuoja arba restruktūrizuojama. Ką daryti?
Šiuo metu, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra per 3 tūkst. bankrutuojančių įmonių. Tarp jų ir nemažai aktyviai dalyvavusių viešuosiuose pirkimuose. Visų pirma, svarbu išsiaiškinti tikslų tiekėjo statusą, kurį galima sužinoti VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre. Bankrutuojančiu yra laikomas tiekėjas, kuriam iškelta bankroto byla ar pradėtas bankroto procesas. 