Teisingumo ministerijos specialistai kompleksiškai peržiūrėjo  Baudžiamąjį kodeksą ir parengė didelės apimties pataisas, kurios įgyvendina  baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką ekonominių, finansinių ir turtinių  nusikaltimų kategorijose. Svarbiausias pertvarkos kryptis, jų poveikį baudžiamajai politikai šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pristatė ir aptarė  teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas.  

„Šios reformos pagrindinis tikslas – pagreitinti teisingumo vykdymo procesą, kad nukentėjusieji greičiau sulauktų teismų sprendimų ir atlygio už nusikaltimais patirtą žalą, taip pat stiprinti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, kad mūsų visuomenė taptų dar saugesnė“, – pabrėžė  teisingumo ministras E. Jankevičius.

Anot ministro, nuo pat Baudžiamojo kodekso priėmimo 2000 m. baudžiamoji politika daugiausia buvo griežtinamojo pobūdžio. Per šį laiką kriminalizuota sąlyginai daug nedidelio pavojingumo veikų, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga. Lietuva savo bausmių  griežtumu išsiskiria tarp Europos Sąjungos ir kitų demokratinių šalių. Pavyzdžiui, šiandien striukės už 150 eurų vagystės bylos tyrimas gali trukti iki pusantrų metų.  Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis Lietuvoje laisvės atėmimo bausmė skiriama iki 10 kartų dažniau. Nors Lietuvoje mažėja laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius, Lietuva išlieka lydere šioje srityje tarp visų Europos valstybių.

Baudžiamajame kodekse nurodyti ekonominiai MGL arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų sunkumas, per pastaruosius 20 metų iš esmės nesikeitė. Tai reiškia, kad nusikalstamų veikų pavojingumas skaičiuojamas pagal iš esmės nepakitusius dydžius, kurie dabar akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje. Šiandien galiojančiuose įstatymuose numatyta, kad už 250 eurų žalos padarymą žmogui galima skirti net iki 3 metų laisvės atėmimo, o 12 tūkst. eurų jau vertinama kaip itin didelė žala, už kurios padarymą skiriamos 8 ar 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Kitose ES valstybėse panaši laisvės atėmimo bausmė gresia už kur didesnės žalos padarymą, pavyzdžiui Slovakijoje – nuo 400 eurų, Suomijoje – nuo 500 eurų, Vengrijoje – nuo 1500 eurų.

Bandant tobulinti Baudžiamąjį kodeksą, stokota sisteminio požiūrio. Todėl panašių nusikaltimų pavojingumas dabar traktuojamas labai skirtingai. Pavyzdžiui, už 38 tūkst. eurų vertės finansinį sukčiavimą skiriama 8 metų laisvės atėmimo bausmė, o turtinio sukčiavimo atveju tokia pati 8 metų bausmė taikoma už beveik tris kartus mažesnę sumą.

Dėl nepagrįstai griežto kriminalizavimo ikiteisminio tyrimo įstaigos ir teismai yra apkrauti neproporcingai dideliu darbo krūviu. Tai lemia ilgai trunkantį baudžiamąjį procesą  ir nepateisinamai lėtą teisingumo vykdymą. Pernai apylinkės teismo teisėjas praėjusiais metais per mėnesį išnagrinėdavo maždaug po 35 bylas.

„Siūlydami pertvarkyti baudžiamąją politiką, siekiame ją modernizuoti ir formuoti, atsižvelgiant į valstybės ūkinę ekonominę situaciją, šiuolaikinės demokratinės teisinės valstybės veikimo principus. Patobulintas Baudžiamasis kodeksas bus daug veiksmingesnis įrankis įgyvendinti teisingumą, – sako teisingumo ministras E. Jankevičius. – Noriu atkreipti dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė nebus mažinama už korupcinius, smurtinius nusikaltimus, prekybą narkotikais“.

Baudžiamojo įstatymo pakeitimuose siūloma griežtai bausti tik už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus. Kartu proporcingai būtų mažinamas baudžiamumas už mažiau pavojingas veikas. Už smulkius turtinius  nusikaltimus (pavyzdžiui, radinio pasisavinimas), smulkius ekonominius nusikaltimus (pavyzdžiui, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį) bei smulkius finansinius nusikaltimus (pavyzdžiui, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai) būtų taikomos ne baudžiamosios, o administracinės ar kitos teisinės atsakomybės priemonės.

Lapkričio 13 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.  XIIIP-3867 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo  siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą. Šiuo sprendimu Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo, kuris yra nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertino Seime registruotą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Nustatyta, kad projekte numatytoms procedūroms stinga aiškumo ir išsamumo, nepakankamas dėmesys skiriamas daugiabučių administratorių atrankai, jų skyrimui ir veiklos kontrolei.

Lapkričio 13 – 14 dienomis, Vilnius Grand Resort Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija kartu su Moterų informacijos centru ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centru  bei  JAV ambasada Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Mes saugūs savo mieste“ skirtą tarptautinei akcijai 16 dienų prieš smurtą prieš moteris.

Konferencijos tikslas: suteikti informacijos apie skirtingose šalyse veikiančius pagalbos mechanizmus ir inicijuoti pirmąją Lietuvoje specializuotos pagalbos sistemą teikiant pagalbą nuo seksualinio smurto nukėntėjusiems asmenims.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius antradienį Briuselyje dalyvaus Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) posėdyje. Šiame posėdyje bus apsikeista nuomonėmis dėl neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, dalyvavusius sausio 13 bylos tyrime ir teisminiame nagrinėjime.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pataisa nustato, kad malonė gali būti taikoma su atitinkama užsienio valstybe susitarus grąžinti į Lietuvą šalies pilietį, kuris veikdamas Lietuvos Respublikos valstybės interesais užsienio valstybėje yra nuteistas, ar jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas.

Seimas be prieštaravimų, bendru sutarimu, po pateikimo pritarė socialdemokratų projektui, kad būtų baudžiami ne sekso paslaugų teikėjai, o pirkėjai. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso papildymo projektą, numatantį baudžiamąją atsakomybę sekso pirkėjams.

Šiandien Seimas ratifikavo protokolą, kuriuo iš dalies keičiama 1981 m. Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Atnaujinta konvencija padės sustiprinti duomenų apsaugos priežiūrą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Europos Tarybai priklausančiose valstybėse.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su teisės ekspertais diskutavo apie iššūkius, kylančius užtikrinant teisinės valstybės principų paisymą.

Diskusijos „Nūdienos iššūkiai Lietuvai kaip teisinei valstybei“ metu Prezidentas pabrėžė, kad būtent Konstitucija yra gerovės valstybės – valstybės, kurioje užtikrinama atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir teisės viršenybė, – pamatas.

Teisingumo ministerija inicijavo įstatymų pataisas, kurios leis gerokai sumažinti apylinkių teismuose nagrinėjamų bylų skaičių, sudarys sąlygas teisėjams kokybiškiau ir greičiau spręsti sudėtingas bylas. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Administracinių nusižengimų kodekso ir jo lydinamojo įstatymo pataisų projektams, pagal kuriuos beveik visos administracinių nusižengimų bylos būtų nagrinėjamos tų institucijų, kurių pareigūnai surašo protokolus.