Prokurorams ir teismams bus sudaryta galimybė dažniau skirti ne mažiau veiksmingą kardomąją priemonę kaip suėmimas – piniginį užstatą. Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, reglamentuojančias aiškesnę šios alternatyvios priemonės taikymo tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo sumokėjęs piniginį užstatą, jo netenka, jeigu padaro bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą.
Teisingumo ministras išplėtė IT priemonių naudojimą antstolių vykdomuose procesuose. Dabar byloje dalyvaujantys asmenys gaus visą jiems aktualią informaciją ir nuotoliniu būdu galės sužinoti priimtų sprendimų priežastis, eiliškumą. Išieškant palyginti nedideles skolas iki 1 tūkst. eurų, dauguma dokumentų bus siunčiama per Antstolių informacinę sistemą ir e-paštu, todėl jie greičiau pasieks gavėją ir nebus papildomų išlaidų už dokumentų įteikimą.
Notarams bus suteikta teisė rengti turto pardavimo ir nuomos viešuosius aukcionus internete. Žmonės galės pasirinkti šią elektroninę paslaugą iš platesnio teikėjų rato ir patogiai bei greitai tvarkyti savo nuosavybės reikalus. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos pateiktam Notariato įstatymo pataisų projektui, kuris leis notarams rengti ir vykdyti aukcionus informacinių technologijų priemonėmis.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl penkių apylinkės teismo teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso (COVID-19) reagentų pirkimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje prekyba poveikiu kaltinamas buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnas. Teismas, atmetęs nuteistojo advokato kasacinį skundą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. spalio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo buvusiam FNTT pareigūnui skirta beveik 11 300 eurų bauda.
Lietuvoje per pastaruosius metus daugiau nei vienu tūkstančiu – apie 16 proc. sumažėjo įkalintų asmenų skaičius. Šiuo metu bausmę atlieka 198 asmenys, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, kai prieš dvejus metus jų buvo 232. Ši kalinių mažėjimo tendencija išliks ir toliau. Įsigaliojo įstatymų pataisos, padedančios plačiau ir dažniau taikyti alternatyvias bausmes, atsisakyti atgyvenusio požiūrio į nuteistųjų priežiūrą, pasitelkiant naujus darbo metodus, skatinti nuteistąjį keisti nusikalstamą elgesį.
Lietuvos teismai Europoje išnagrinėja daugiausiai civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai. Pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka aiški lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas – vienas žemiausių ES. Šiuos rezultatus šiandien paskelbė Europos Komisija, pristatydama Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinę (angl. The 2020 EU Justice Scoreboard).
Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje. Todėl Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo siūloma kai kurias teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, perduoti kitoms institucijoms.
Nuo liepos mėn. Teisingumo ministerija ir jai pavaldžios institucijos specialiame portale viešins savo tvarkomą statistikos informaciją. Bus formuojami specialūs duomenų rinkiniai tokie, kaip politinių partijų sąrašas, religinių bendruomenių ir bendrijų sąrašas, antstolių ir notarų sąrašai, statistika apie notarinių veiksmų atlikimo skaičių pagal savivaldybes, apie dotacijų paskirstymą savivaldybėms, vykdant joms deleguotas valstybės funkcijas, tokias, pavyzdžiui civilinės būklės aktų registravimas, pirminė teisinė pagalba, duomenų teikimas Gyventojų registrui ir pan. Teisingumo ministerija pirmoji iš ministerijų patvirtino duomenų atvėrimo organizavimo, koordinavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tvarką.
