Lietuva pasauliniame kontekste pakankamai gerai vertinama dėl valstybės skaidrumo ir atskaitingumo lygio, demokratijos būklės ir žiniasklaidos laisvės bei nepriklausomumo. Kaip prasčiau valdomos sritys, išskiriamos antikorupcinė verslo aplinka, teisinė sistema ir antikorupcinė politika. Tai nustatyta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) išanalizavus devynių 2017–2018 m. paskelbtų tarptautinių tyrimų rezultatus.

Sudaryta Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijų darbo grupė svarsto įvairius variantus, kaip laisvės atėmimo vietose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas būtų galima integruoti į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą. Darbo grupė išklausė ir aptarė Sveikatos apsaugos ministerijai  ir savivaldai pavaldžių medicinos įstaigų atstovų nuomones.

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė skundą, prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria nuteistajam V. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Penktadienį Nacionalinėje teismų administracijoje vykusio neeilinio Teisėjų tarybos posėdžio metu Teisėjų taryba, susipažinusi su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nutarė patarti Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai teikti Seimui atleisti Egidijų Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o Konstantiną Guriną – iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Teisėjų taryba taip pat nutarė patarti šalies vadovui atleisti Henrichą Jaglinskį iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti jo priimtų aktų dėl teisėjų atleidimo iš pareigų nuostatas.

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos teismai sulaukia įvairiausių politikų siūlymų dėl veiklos tobulinimo. Šiemet mūsų šalies prezidento rinkimų laikotarpis sutapo su bene didžiausiu per nepriklausomybės metus teismų sistemos sukrėtimu – kelių teisėjų suėmimu dėl galimų korupcinių nusikaltimų. Tai, be abejonės, paskatino ne tik skambius politikų pasisakymus, bet ir rimtas diskusijas valdžios institucijose. Pirmą kartą visuomenė išgirdo apie idėją steigti antikorupcinį teismą.

Penktadienį vykusiame neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje turėjo būti svarstoma dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti dviejų teisėjų – Valdimaro Bavėjano ir Konstantino Gurino, atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą bei patarimo teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti teisėją Egidijų Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pirmą kartą atliko korupcijos rizikos analizę bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo srityse. Nustatyti rizikos veiksniai, galintys sudaryti prielaidas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams: bylų paskirstyme atliekamas tik vienas automatizuotas veiksmas iš kelių, informacija koreguojama rankiniu būdu bei neužtikrinama efektyvi kontrolė.

Nuo šiandien įsigalioja nauja antstolių vykdymo išlaidų tvarka, leisianti išieškojimo procesą padaryti pigesnį ir skaidresnį.

Naujoje sprendimų vykdymo instrukcijoje atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų, todėl antstoliai nebegalės piktnaudžiauti ir atlikti perteklinius ir ekonomiškai nepagrįstus vykdymo veiksmus, be to – maksimalus vykdymo išlaidų dydis proceso šalims bus žinomas iš anksto.