Skaitmenizavimas nepalieka nuošalyje nei vienos valstybės. Todėl skolų išieškojimas iš skaitmeninių pinigų turi būti toks pat globalus, kaip virtualiųjų valiutų plėtra.
Tai akcentuota birželio 25 d. surengtoje Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų organizacijos (UIHJ) nuolatinėje taryboje, kurioje tiesiogiai arba nuotoliniu būdu dalyvavo antstolių organizacijų atstovai iš 99 pasaulio šalių.
Teisingumo ministerija parengė Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus, kuriais siekiama apsaugoti žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais juos už kritiką siekiama cenzūruoti ar nutildyti, apkraunant teisminės gynybos išlaidomis.
Šiandien Vyriausybėje pritarta Teisingumo ministerijos parengtam Pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo išplečiama įstatyminė pranešėjo apsauga. Valstybės apsaugą numatoma suteikti ne tik pačiam pranešėjui, bet ir jam padėjusiems asmenims.
Seimas pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui prokurorams ir teismams sudaryti galimybę aiškiau ir paprasčiau skirti kardomąją priemonę – piniginį užstatą, kuri yra ne mažiau veiksminga nei suėmimas. Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis numatoma įtvirtinti aiškesnę šios alternatyvios kardomosios priemonės taikymo tvarką.
Antrasis birželio ketvirtadienis – Pasaulinė antstolių diena. Antstolių profesinė šventė tradiciškai švenčiama Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų organizacijos (UIHJ) iniciatyva. Ši organizacija vienija 93 pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, antstolius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje, kurioje Lietuvos advokatūra kreipėsi į teismą dėl STT atsisakymo suteikti informaciją apie advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką.
Toks klausimas bus keliamas birželio 11 d., 9 val. nuotolinėje konferencijoje, kuria siekiama bus atkreipti dėmesį į nusikaltimų prevencijos būklę Lietuvoje bei nubrėžti galimas reformos gaires situacijai pakeisti.
Nuo birželio 1-os trečiųjų šalių piliečiai atvykti į Lietuvą santuokos sudarymui gali paprasčiau. ES registruotomis vakcinomis pasiskiepijusiems užsienio šalių piliečiams pagal valstybės, kurioje buvo atlikta vakcinacija skiepijimo schemą, teisingumo ministro leidimas atvykti į Lietuvą nėra reikalingas.
Šiandien prasideda Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos specialioji sesija prieš korupciją (UNGASS), kurioje bus priimta Politinė deklaracija kovos su korupcija srityje.
Seimas pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui, kad asmenys kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo gautų ir tuomet, kai žala dėl sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų buvo padaryta nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d., o galutinis sprendimas byloje priimtas po 2005 m. liepos 1 d. Iki šiol tokie asmenys žalos kompensavimo negalėjo gauti. Ši nuostata įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.
