Lietuvos teismai  Europoje išnagrinėja daugiausiai  civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai. Pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka aiški  lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas – vienas žemiausių ES. Šiuos rezultatus šiandien paskelbė Europos Komisija, pristatydama Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinę (angl. The 2020 EU Justice Scoreboard).

Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje. Todėl Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo siūloma kai kurias teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, perduoti kitoms institucijoms.   

Nuo liepos mėn. Teisingumo ministerija ir jai pavaldžios institucijos specialiame portale viešins savo tvarkomą statistikos informaciją. Bus formuojami specialūs duomenų rinkiniai tokie, kaip politinių partijų sąrašas, religinių bendruomenių ir bendrijų sąrašas, antstolių ir notarų sąrašai, statistika apie notarinių veiksmų atlikimo skaičių pagal savivaldybes, apie dotacijų paskirstymą savivaldybėms, vykdant joms deleguotas valstybės funkcijas, tokias, pavyzdžiui civilinės būklės aktų registravimas, pirminė teisinė pagalba, duomenų teikimas Gyventojų registrui ir pan. Teisingumo ministerija pirmoji iš ministerijų patvirtino duomenų atvėrimo organizavimo, koordinavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tvarką.

Praėjus daugiau nei pusei metų nuo LR administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimų, ekspertai atkreipia dėmesį į tai, jog nieko nenutuokiančius gyventojus gali užklupti nemaloni staigmena – susidariusios sumos, kurių laiku neapmokėjus kyla grėsmė būti įtrauktiems į skolininkų sąrašus. Patarimais, kaip tinkamai elgtis susidūrus su rinkliavos apmokėjimo problemomis dalijasi advokatų profesinės bendrijos „Iustum“ advokatas Laimonas Pivoras.

Siūloma įteisinti naują notarų paslaugą – organizuoti aukcionus virtualioje erdvėje. Tokiuose aukcionuose asmenys galėtų parduoti, pirkti, išnuomoti turtą už pasiūlytą didžiausią kainą. Teisingumo ministerija parengė Notariato įstatymo pataisų projektą, kuris notarams suteikia teisę rengti ir vykdyti aukcionus informacinių technologijų priemonėmis.

Notarų ir antstolių padarytus galimus etikos pažeidimus vertins ir visuomenės atstovai. Šiandien Seimas priėmė tai reglamentuojančias Teisingumo ministerijos parengtas įstatymų pataisas. Priimti pakeitimai stiprins visuomenės pasitikėjimą šių svarbių institucijų veikla, skaidriau bus priimami garbės teismų sprendimai.

Įgaliojimus, kurių neprivaloma tvirtinti notarui, bus galima suteikti elektroniniu būdu per kelias minutes. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Civilinio kodekso pataisas, kurios praplečia IT priemonėmis sudaromų įgaliojimų sąrašą ir suteikia teisę tokius įgaliojimus sudaryti ir juridiniams asmenims.

Liepos 1-ąją įsigalioja Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie paspartins ir atpigins priverstinio skolų išieškojimo proceso dalyvių informavimą.

Biudžeto lėšos, skirtos teisinei pagalbai apmokėti, bus naudojamos efektyviau, o nemokamomis advokatų paslaugomis galės naudotis žmonės, kuriems labiausiai šios pagalbos reikia. Šiandien Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisas, numatančias naują teisinės pagalbos teikimo tvarką.

Šiandien Seimas priėmė Seimo narių grupės parengtus Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimus. Šio teisės akto projektą 2018 m. parengė Teisingumo ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis, vėliau jis buvo svarstomas Seime.