Daugelis žmonių klaidingai mano, kad visas turtas, kurį sukaupia gyvendami kartu su partneriu ar sutuoktiniu, yra bendra nuosavybė, tad mirus vienam, viskas kaipmat lieka kitam. Visgi partneriui ar sutuoktiniui mirus, pergyvenusiajam gresia teisinių procesų virtinė, sako advokatė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė. Ji atskleidžia, kaip neprarasti bendrai įgyto turto.

Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys atrodo kaip paprastas pirmasis žingsnis į sėkmingą sandorį, tačiau net ir mažos detalės, pasak teisininkų, gali tapti reikšmingo konflikto šaltiniu. 

„Aš tik statytinis...", „Čia tik formaliai mane paskyrė, tikrasis vadovas buvo kitas...", „Draugai paprašė formaliai pabūti...", „Pinigais disponavau ne aš, buvo kitas vadovas“. Tokie ir panašūs pasiteisinimai, girdimi nagrinėjant vadovo atsakomybės klausimus, dažnai glumina teisininkus. 

Įsivaizduokite, vaikštote miesto gatvėmis – iš netoliese esančios kavinės sklinda džiazo melodija, o šalimais praeivis garsiai leidžia populiarią dainą iš savo telefono. Muzika mieste mus lydi beveik visur, tačiau ar susimąstėte, kada toks viešas kūrinių atlikimas peržengia teisėtumo ribas.

Nuo šių metų pradžios visi nauji kreditorių reikalavimai dėl vieno asmens skolų ir nepiniginio pobūdžio prievolių pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Tokia tvarka supaprastina ir atpigina sprendimų vykdymo procedūras tiek skolininkams, tiek kreditoriams.

Antstolių išieškomų skolų Lietuvoje turi beveik 222 tūkst. fizinių asmenų, arba beveik 8 proc. visų šalies gyventojų. Ir, dėmesio! Net 63 proc. skolingų gyventojų šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių legalių pajamų. Tai reiškia, kad beveik Klaipėdos dydžio „skolininkų miestas“ gali sau leisti visai nemokėti skolų, kadangi išieškojimas iš „šešėlinių“ pajamų neįmanomas.

Artėjant šventėms daugelis ieško dovanų ir antrosioms pusėms. Sutuoktiniai vienas kitą stengiasi pradžiuginti tiek nedideliais siurprizais, tiek prabangiais pirkiniais, pavyzdžiui, nekilojamuoju turtu, o kartais net įmonės akcijomis ar didelėmis pinigų sumomis. Tokiais atvejais dažnai santykiams pablogėjus dovanotojas siekia atsiimti įteiktą daiktą ar pinigus. Advokatė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė atskleidžia, kokiais atvejais sutuoktinis turi teisę reikalauti grąžinti dovanas?

Intelektinės nuosavybės teisė yra skirta tam, kad atlygintų menininkui už jo ilgą ir sunkų darbą, kadangi kiekvienas geras meno kūrinys prisideda prie diskusijos visuomenėje. Tačiau pagreitį įgavus dirbtinio intelekto įrankiams, įvairius vaizdus galima sugeneruoti nepalyginamai greičiau nei tai padarytų bet koks menininkas ar fotografas.

Gyvenimas yra įvairus pasireiškia ne tik džiaugsmais ar rūpesčiais, bet itin skaudžiais įvykiais, kurių pasekmės lydi visą gyvenimą. Apie labai skaudžiuose atvejuose, kuomet eismo įvykyje dėl kito kaltės žūva sutuoktinis, padarytos žalos ir negautų pajamų klausimus kalba advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Dainius Antanaitis. 

Nors dauguma Lietuvos gyventojų žino, kad antstoliai išieško ne tik priteistas skolas, bet ir teikia ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas, pinigines skolas didžioji dalis žmonių siektų atgauti savo pastangomis. Tokias nuostatas atskleidė šių metų spalį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.