Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems įstatymų projektams, kuriais siekiama efektyviau kovoti su pinigų plovimo nusikaltimais.

Numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė už pinigų plovimą kils ne tik tuomet, kai turtas bus įgytas nusikalstamu būdu, bet ir tais atvejais, kai jis gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos patvirtino naują tvarką – nuo šiol visose įkalinimo įstaigose privalomai vaizdo registratoriais bus filmuojamas bendravimas su nuteistaisiais ir suimtaisiais.  Be to, numatyti ir atvejai, kuomet vaizdo registratorius naudos ir Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai. 

Šiuo metu įkalinimo įstaigose yra apie 5400 nuteistųjų bei suimtųjų, o probacijos pareigūnų priežiūroje yra apie 15 000 asmenų.  

Taikomos priemonės pasiteisina, o naujausia gyventojų apklausa patvirtina, kad mažėja visuomenės atlaidumas pažeidėjams – asmens duomenų apsauga rūpi vis daugiau.

Siekiant pažangos duomenų apsaugos srityje, buvo sukurta nemokama mobilioji programėlė „ADA gidas“, kurioje visuomenei suteikiama galimybė anonimiškai Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją informuoti apie galimus pažeidimus, netinkamo asmens duomenų tvarkymo atvejus.

Per praėjusius metus Teismo ekspertizių centras kasdien atliko po keturis narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimus. O tyrimo metodams pasitelkiamos naujosios technologijos - 3D technologijų taikymo, mobiliojo ryšio telefono duomenų ir transporto priemonių informacinių-pramoginių sistemų nuskaitymo, rašysenos ekspertizės išvadų skalės taikymo inovacijos.

2021 m. sausio 25 d. pristatomas metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2020: esminiai pokyčiai“. Pranešime analizuojami 2020 metais įvykę kertiniai konstitucinės jurisprudencijos pokyčiai, mediacijos plėtra administracinėje justicijoje, baudžiamosios justicijos, aplinkosaugos teisės pokyčiai Lietuvoje, Europos prokuratūros vaidmuo Lietuvos baudžiamajame procese, antstolių instituciniai veiklos pokyčiai, investuotojų apsaugos pokyčiai, administracinio proceso atnaujinimo galimybės po tarptautinių institucijų priimtų sprendimų, kai kurios Europos Sąjungos (ES) teisės naujovės, reikšmingos Lietuvai, bei Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) įgyvendinimo aktualijos. Renginyje taip pat buvo diskutuojama dėl COVID-19 pandemijos pasekmių nemokumo teisei ir vartotojų padėties pokyčiams ir kitų klausimų, kurie aktualūs Lietuvos teisės sistemai, gyventojams ir verslui.

Seimas pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai svarstyti įstatymo projektą, numatantį kaip skatinti verslininkus kuo daugiau ginčų su vartotojais išspręsti taikiai, taip pat nustatyti atsakomybę už pakartotinį nesąžiningų sutarčių sąlygų naudojimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų projekte numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti ginčų nagrinėjimo išlaidas, jeigu vartotojas būtų teisus.

Nuo sausio 4 d. bus sudarytos sąlygos nauja tvarka pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus, išieškant pinigų sumas (tame tarpe alimentų išieškojimo bei išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto). Teisingumo ministerija nuosekliai siekia kuo daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, taip pat palengvinti skolininko padėtį – priverstinis išieškojimas jam taps pigesniu ir paprastesniu.

Teisingumo ministerija kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė „Vartotojo atmintinę“, kuri padės gyventojams geriau užtikrinti savo teises karantino metu, ypač dabar – kai neteikiamos grožio, apgyvendinimo, skrydžių ir kitos paslaugos. 

Nuo 2021 m. pradžios įsigalioja Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas ir daugelio žmonių sveikintas principas „Vienas skolininkas – vienas antstolis“.

Priverstinis išieškojimas skolų turintiems žmonėms palaipsniui taps pigesnis ir paprastesnis. Visi nauji vykdomieji dokumentai dėl vieno asmens skolų bus pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Ir tik ankstesnių skolų išieškojimas bus toliau tęsiamas įvairiose antstolių kontorose.

Taikyti griežtesnę atsakomybę už sveikatos sutrikdymą, naujai reglamentuoti žmogaus patirtus sveikatos sužalojimus ir ištaisyti vertinimo netolygumus – tokiai Teisingumo ministerijos iniciatyvai šiandien pritarė Vyriausybė. Baudžiamojo kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimų pakete įtvirtinta, kad ir už nesunkius ar apysunkius sveikatos sužalojimus, jeigu dėl jų asmuo sirgo labai ilgą laiką, numatoma laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, o esant atsakomybę sunkinantiems požymiams – nuo 2 iki 12 metų.