Ikiteisminio tyrimo duomenų „nutekėjimo“ klausimas dominuoja viešoje erdvėje, ieškoma kaltų politikų, Seimo narių. Visgi, teisinės atsakomybės klausimas yra akivaizdus, ir išvadas ko gero turėtų daryti tie, kas pasiūlė „išvadas daryti patiems“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmą kartą nagrinės bylą dėl lygiagretaus vaistų importo, kurios baigties itin laukiama Lietuvos farmacijos rinkoje.

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus galima sudaryti tik esant šimtaprocentiniam pastato statybos baigtumui. Asmenims, kurie jau dabar yra sudarę preliminariąsias sutartis ir planuoja kitais metais perimti nuosavybę, jau bus taikomas naujasis reglamentavimas.

Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ekspertų komitetas (MONEYVAL) įvertino Lietuvos pasiekimus didinant juridinių asmenų skaidrumą: pernai visu pajėgumu startavo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos Naudos gavėjų posistemis (JANGIS), tad Finansinių veiksmų darbo grupė pripažino Lietuvą iš esmės atitinkančia dar vieną iš rekomendacijų, laikomų tarptautinio kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartu.

Lietuvos žmonėms svarbiausios darbuotojų ir darbdavių teisės: didžioji dalis šalies visuomenės darbo santykius įvardija svarbesniais už visas kitas asmens teises bei pareigas. Tik penktadaliui mūsų šalies gyventojų prioritetinės – jų, kaip šeimos narių, teisės. Tai atskleidė advokatų kontoros „Marger“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Skyrybos – skausmingas procesas. Ypač vaikams, kuriems reikia saugios ir stabilios aplinkos augti. Prieš kelis dešimtmečius nagrinėjant skyrybų bylas, vaiko priežiūros klausimas dažniausiai nekeldavo papildomų klausimų ir dažniausiai globa būdavo priskiriama mamai.

Beveik pusė apklaustųjų Lietuvos gyventojų teigiamai vertina galimybę atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu per saugų elektroninį ryšį, tuo tarpu jau atliktų nuotolinių veiksmų skaičius perkopė 11 tūkstančių.

Nuo šių metų sausio pirmosios gyventojai sulaukė daugybės teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo. Naujosios Civilinio ir Darbo kodeksų, Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos žada spartesnį santuokos nutraukimo, teismo leidimų išdavimo procesą, sklandesnį daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymą, galimybę pereiti prie keturių darbo dienų savaitės ir daugybę kitų naujovių.

Teisinius klausimus, tokius kaip santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, tėvystės pripažinimas, vedybų sutarties pakeitimas, leidimų būsto, kai  jis laikomas šeimos turtu, pardavimui ar įkeitimui išdavimas ir kt., nuo šiol galima išspręsti paprasčiau – nesikreipiant į teismą.

Dauguma Lietuvos gyventojų palankiai vertina nuo 2023 m. sausio 1 d. įteisinamą galimybę, kad notaras galės nutraukti santuoką, kai tarp besiskiriančiųjų nėra ginčų ir nėra nepilnamečių vaikų.