Šiandien Generalinėje prokuratūroje vyksta „Pranešėjų apsaugos forumas 2020“. Forumą Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo tema organizuoja Generalinė prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir organizacija „Transparency International“.
„Reikia pašalinti teisines kliūtis, kad tarnyboje išlaikytume patyrusius, solidžią patirtį sukaupusius teisėsaugos pareigūnus. Todėl siūlome įteisinti bendrą teisėjų ir prokurorų egzaminą, kuris užtikrins tapatų profesinės kvalifikacijos standartą. Išlaikę šį egzaminą, prokurorai galėtų pretenduoti į visų pakopų teismų teisėjų pareigas, o teisėjai – į bet kurios grandies prokuratūrą, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pristatydamas parengtą įstatymų pataisų projektą. – Dabar aukščiausios kvalifikacijos prokuroras, savo tarnyboje pasiekęs karjeros „lubas“, gali tapti tik žemiausios grandies – apylinkės teismo teisėju, ir tik papildomai išlaikęs teisėjų egzaminą“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pristato atnaujintą ir patobulintą mobiliąją programėlę „Pranešk STT“, kuri nuo šiol leis gyventojams ne tik dar paprasčiau pranešti apie korupcijos atvejus, bet ir kasdien tiesiogiai gauti STT naujienas, stebėti naujausią statistiką, taip pat žemėlapyje žymėti „karštuosius taškus“ – vietas, kuriose galimai susidūrė su korupcija.
„Išanalizavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką, paaiškėjo, kad jos apimtys nuolat didėja. Tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar tikslingai panaudojamos biudžeto lėšos, ar dėl to nenukenčia paslaugų kokybė. Be to, nustatyta atvejų, kai asmenys piktnaudžiauja teise bylinėtis, nes proceso išlaidos apmokamos ne iš savo kišenės. Valstybė teisinę pagalbą turi garantuoti tik tiems asmenims, kuriems ji iš tikrųjų yra reikalinga“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
vasario 6 d., 10 val. Konferencijos salėje (Seimo III r.) įvyks mokslinė-praktinė konferencija „Privaloma mediacija – iššūkiai ir galimybės“. Renginį organizuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, bendradarbiaudama su Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos mediatorių rūmais ir VšĮ biuru „Pactum“.
Savivaldybių planai įrengti miestuose stebėjimo kameras viešajai tvarkai užtikinti visuomenėje sukėlė abejonių dėl tokio sekimo tikslų ir kaip gali būti panaudojama sukaupta informacija. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ragindamas įvertinti, ar toks asmenų stebėjimas viešose vietose neprieštarauja duomenų apsaugos reikalavimams ir nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių.
Organizuojate viešuosius pirkimus, išsirinkote laimėtoją, pasirašėte sutartį ir staiga paaiškėja, kad ši įmonė bankrutuoja arba restruktūrizuojama. Ką daryti?
Šiuo metu, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra per 3 tūkst. bankrutuojančių įmonių. Tarp jų ir nemažai aktyviai dalyvavusių viešuosiuose pirkimuose. Visų pirma, svarbu išsiaiškinti tikslų tiekėjo statusą, kurį galima sužinoti VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre. Bankrutuojančiu yra laikomas tiekėjas, kuriam iškelta bankroto byla ar pradėtas bankroto procesas. 
Praeitų metų rudenį Lietuvą sukrėtė staigi vienuolikmetės klaipėdietės mirtis. Sąmonę staiga praradusią mergaitę gaivino atvykę greitosios medikai, tačiau išgelbėti jiems jos nepavyko. Ikiteisminis šio įvykio tyrimas vyksta iki šiol. O naujų atspalvių istorija įgijo kai mergaitę gaivinusių medikų kolegos kreipėsi į prokuratūrą įtardami, kad pagalba nebuvo suteikta tinkamai. Dabar šie medikai teigia, kad dėl to, jog pasidalino savo įtarimais su teisėsaugininkais, yra persekiojami savo darbovietėje.
Reaguodama į Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą poziciją dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų tiriant pareiškimo pagrindu pradėtą ir šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą, prokuratūra užtikrina suprantanti ir palaikanti siekį kovoti su psichologinio smurto bei kitokio nederamo elgesio apraiškomis sveikatos priežiūros įstaigose bei kitur, tačiau pabrėžia, kad to siekiant labai svarbu visuomenei teikti tik tikslią informaciją ir nekurti nepagrįsto įspūdžio, kad teisėsaugos institucijos neva persekioja anoniminius pranešimus pateikusius asmenis.
Lietuvos medikų sąjungos pozicija dėl asmenų, pranešusių apie mobingą, tapatybės konfidencialumo ir jų duomenų neatskleidimo
