InfoTeisė - Teisės portalas

Į Lietuvą užsukant vis daugiau pasaulinio lygio žvaigždžių bei vietiniams atlikėjams organizuojant įspūdingus pasirodymus, esant gausiam renginių vaikams pasirinkimui, planuoti savo ir visos šeimos renginių kalendorių yra gerokai smagiau.

Vasario 24 dieną minime skaudžius 3-iuosius karo metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir naikina šalį ir jos žmones. Nuo karo bėgantys ukrainiečiai buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti saugumo svetur. Nemaža dalis ukrainiečių atvyko ir vis atvyksta gyventi į Lietuvą.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai jau daugeliui tapo neatsiejama kiekvienos dienos dalimi. Vieni prašo pagalbos sprendžiant darbines užduotis, kiti – buitinius klausimus. Tačiau DI jau įsitvirtino ir meninės kūrybos srityse: vizualiniame mene, muzikoje, literatūroje ir net scenografijoje.

Jau paskelbtas 2025 m. karo prievolininkų sąrašas, pagal kurį į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti apie 3 800 asmenų. Nors informacijos apie tarnybą viešojoje erdvėje netrūksta, daugelis vis dar susiduria su neaiškumais dėl teisinio šaukimo proceso bei susijusių teisių ir pareigų.

Daugelis žmonių klaidingai mano, kad visas turtas, kurį sukaupia gyvendami kartu su partneriu ar sutuoktiniu, yra bendra nuosavybė, tad mirus vienam, viskas kaipmat lieka kitam. Visgi partneriui ar sutuoktiniui mirus, pergyvenusiajam gresia teisinių procesų virtinė, sako advokatė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė. Ji atskleidžia, kaip neprarasti bendrai įgyto turto.

Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys atrodo kaip paprastas pirmasis žingsnis į sėkmingą sandorį, tačiau net ir mažos detalės, pasak teisininkų, gali tapti reikšmingo konflikto šaltiniu. 

„Aš tik statytinis...", „Čia tik formaliai mane paskyrė, tikrasis vadovas buvo kitas...", „Draugai paprašė formaliai pabūti...", „Pinigais disponavau ne aš, buvo kitas vadovas“. Tokie ir panašūs pasiteisinimai, girdimi nagrinėjant vadovo atsakomybės klausimus, dažnai glumina teisininkus. 

Įsivaizduokite, vaikštote miesto gatvėmis – iš netoliese esančios kavinės sklinda džiazo melodija, o šalimais praeivis garsiai leidžia populiarią dainą iš savo telefono. Muzika mieste mus lydi beveik visur, tačiau ar susimąstėte, kada toks viešas kūrinių atlikimas peržengia teisėtumo ribas.

Nuo šių metų pradžios visi nauji kreditorių reikalavimai dėl vieno asmens skolų ir nepiniginio pobūdžio prievolių pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Tokia tvarka supaprastina ir atpigina sprendimų vykdymo procedūras tiek skolininkams, tiek kreditoriams.

Antstolių išieškomų skolų Lietuvoje turi beveik 222 tūkst. fizinių asmenų, arba beveik 8 proc. visų šalies gyventojų. Ir, dėmesio! Net 63 proc. skolingų gyventojų šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių legalių pajamų. Tai reiškia, kad beveik Klaipėdos dydžio „skolininkų miestas“ gali sau leisti visai nemokėti skolų, kadangi išieškojimas iš „šešėlinių“ pajamų neįmanomas.