„Sorainen“ teisininkas Marijus Dingilevskis atkreipia dėmesį, kad politinėse kampanijose būtina paisyti ne tik etikos, bet ir intelektinės nuosavybės apsaugos. Tai parodė Belgijos politikų atvejis, kai politinei žinutei skleisti buvo panaudotas IKEA prekių ženklas.

Anot M. Dingilevskio, Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo rugsėjį priimtas žinomai baldų gamintojai palankus sprendimas svarbus ne tik Belgijoje – jis sukūrė ES precedentą, vertinant registruotų prekių ženklų naudojimą politinėse kampanijose. Juo iš esmės sustiprintos prekių ženklų savininkų galimybės ginti savo intelektinę nuosavybę nuo neteisėto panaudojimo ne tik komerciniams, bet ir politiniams tikslams.

IKEA prekių ženklas – kraštutinių dešiniųjų žinutei skleisti

Precedentas sukurtas po to, kai 2022 m. Belgijos kraštutinių dešiniųjų politinė jėga „Vlaams Belang“ visuomenei pristatė savo politinį planą „IKEA-PLAN – Immigratie Kan Echt Anders“ (liet. „IKEA planas – imigracija tikrai gali būti kitokia“). Juo siekta reformuoti Belgijos prieglobsčio ir imigracijos politiką. Plano pavadinimas tyčia suformuluotas taip, kad keltų asociaciją su IKEA prekių ženklu – nors politikai tą ir neigė.

Partija planą pateikė kartu su iliustracijomis, kuriose buvo naudojami IKEA prekių ženklą atitinkantys žymenys ir personažai, panašūs į vaizduojamus IKEA gaminių surinkimo instrukcijose. Spaudos konferencijos, kurioje planas pristatytas, vaizdo įrašas buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose ir „Vlaams Belang“ interneto svetainėje. Kadangi IKEA nebuvo davusi leidimo naudoti savo prekių ženklo politinei reklamai, ji kreipėsi į Teismą su reikalavimu tokį naudojimą nutraukti.

Politikų atstovų argumentai Teismo neįtikino

Anot M. Dingilevskio, politinės reklamos kampaniją organizavusi asociacija „Vrijheidsfonds“ gynėsi teigdama, kad prekių ženklas buvo naudojamas politiniams įsitikinimams išreikšti ir politinei antimigracinei žinutei sustiprinti. Idėjos sumanytojų nuomone, tokį naudojimą pateisina įstatymais įtvirtinta saviraiškos laisvė, apimanti ir teisę reikšti politines pažiūras.

„Visgi Teismas tokią argumentaciją atmetė. Teisėjų vertinimu, nei saviraiškos laisvė, nei prekių ženklų apsaugos teisė nėra absoliučios – viena nėra viršesnė už kitą. Tačiau, Teismo aiškinimu, būtent prekių ženklą be leidimo naudojantis asmuo turėtų pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju saviraiškos laisvė turėtų nusverti prekių ženklo savininko teises“, – Teismo sprendimą aiškina M. Dingilevskis.

Svarbus faktorius – reputacija

„Sorainen“ teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad prekių ženklų apsauga, bent jau teoriškai, pirmiausiai taikoma tam, kad vartotojai galėtų atskirti vieną prekę nuo kitos. Tačiau „Vlaams Belang“ politinės komunikacijos atveju ši pagrindinė prekių ženklo funkcija ir apsaugos motyvas nebuvo aktualūs. Prekių ženklas buvo naudojamas ne prekėms ar paslaugoms žymėti, o politinei saviraiškai. Visgi Teismas nurodė, kad turi būti ginama ne tik prekių ženklų kilmė, bet ir reputacija.

„Tam, kad būtų suderintos prekių ženklo savininko teisės ir asmenų saviraiškos laisvė, konkrečiu atveju reikia aiškintis, koks yra prekių ženklo panaudojimo tikslas. Pavyzdžiui, jeigu prekių ženklas būtų naudojamas su tikslu pateikti nuomonę apie patį ženklą, jo savininką, veiklą, prekes ar paslaugas arba paskatinti diskusiją visuomenei svarbiu klausimu, susijusiu su tuo prekių ženklu – tai galbūt galėtų būti pateisinama priežastis naudoti prekių ženklą be jo savininko sutikimo“, – sako M. Dingilevskis.

Visgi šiuo atveju, anot teisininko, prekių ženklą politinė jėga naudojo, kaip pati pripažino, tam, kad „sustiprintų“ politinę žinutę. Tai akivaizdžiai atskleidžia ketinimą pasinaudoti prekių ženklo žinomumu ir reputacija.

Pamoka Lietuvos politikams ir verslams

„Sorainen“ teisininko teigimu, aktualios ir kitos prekių ženklo naudojimo aplinkybės. Teismas nurodė, kad prekių ženklo savininkas turi turėti teisę prieštarauti politinei komunikacijai, jeigu joje sudaromas įspūdis, kad prekių ženklo savininkas pritaria skleidžiamoms idėjoms ar jas remia, nors iš tikrųjų laikosi politinio neutralumo arba išsakomos idėjos prieštarauja jo vertybėms.

„Šis ES Teisingumo teismo išaiškinimas yra priminimas, kad kitų intelektinę nuosavybę visuomet reikėtų gerbti ir naudoti atsargiai – net jei tai daroma ne iš komercinių, o politinių paskatų. Siekiant išvengti nemalonumų, be savininko sutikimo prekių ženklo geriau apskritai niekuomet nenaudoti“, – sako M. Dingilevskis.