Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija planuoja parengti įstatymo projektą, kuris reglamentuotų balsavimo internetu sistemos kūrimą bei įgyvendinimą. Toks sprendimas priimtas š. m. rugsėjo 21 dieną vykusiame Vyriausybės pasitarime.
Šiuo kuriamu įstatymo projektu yra siekiama nustatyti teisines bei organizacines prielaidas įteisinti Lietuvoje balsavimą internetu, taip pat numatyti pagrindinius tokio balsavimo principus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, funkcinius ir saugumo reikalavimus. Tai leistų sudaryti teisines, organizacines ir finansines galimybes steigti Lietuvoje balsavimo internetu informacinę sistemą, ją testuoti prieš įteisinant balsavimo internetu galimybę įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose.
Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, Lietuvoje rinkėjų aktyvumas yra vienas mažesnių Europos Sąjungoje. Šiųmečiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo kiek mažiau nei pusė rinkėjų, kai kitose ES šalyse narėse aktyvumas siekia virš 65 proc. Tikimasi, jog įteisinus balsavimą internetu daugiau piliečių išreikš savo pasirinkimą rinkimuose.
Šiais metais Teisingumo ministerija buvo iniciavusi apklausos rengimą, kurios rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų palaiko balsavimo internetu idėją. Tarp tų, kurie internetu naudojasi kiekvieną dieną toks procentas dar didesnis – net 70 proc. pritaria, kad balsavimas turėtų vykti ir internetu, ne tik įprastais, iki šiol taikomais metodais.
Dažniausiai įvardijamas patogumas, pažymima, kad nuotolinio balsavimo galimybė suteiktų daugiau sąlygų balsuoti užsienyje esantiems ar gyvenantiems Lietuvos piliečiams, taip pat manoma, kad tai padėtų didinti susidomėjimą rinkimais.
Balsavimo internete lydere laikoma Estija, kurios piliečiai jau nuo 2005 metų turi galimybę savo balsą savivaldos, nacionaliniuose bei Europos parlemento rinkimuose atiduoti internetu. Prancūzijoje balsuoti internetu galima gyvenant už Prancūzijos ribų, kuomet renkama išeivijos asamblėja. Vietos savivaldų rinkimai organizuojami tam tikruose kantonuose.