Aktualijos

Vakar, kovo 24 d., Seime pradėtos svarstyti Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kurias pateikė šalie Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisose siūloma aiškiai numatyti, per kokį terminą į teismą dėl bankroto bylos turi kreiptis įmonės savininkas, vadovas ar kitas tokią teisę turintis asmuo.

Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos Rasos Svetikaitės teigimu, parengti šias pataisas paskatino esamo įmonių bankroto teisinio reguliavimo spragos, dėl kurių nepavyksta užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių apsaugos, bankroto procesas tampa neefektyvus ir atsiranda galimybės neskaidrumui.

Pakeitimuose numatyta, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonė turėtų kreiptis per mėnesį nuo to laiko, kai tapo nemokia. Pateikto dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad vieno mėnesio terminas yra optimalus laikas įvertinti svarbias bankroto inicijavimo aplinkybes bei jo pilnai pakanka parengti kreipimuisi į teismą. Šiuo metu galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme nėra numatyto konkretaus ir aiškaus termino, per kurį įmonių atstovai turi kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, todėl jei įmonė delsia kreiptis į teismą iškyla daug neigiamų padarinių kreditoriams, tarp kurių ir įmonės darbuotojai, valstybės įstaigos. Tuo pat metu, aiškus terminas nemokiai įmonei, kuri nori tęsti veiklą, bus paskata greičiau tartis su kreditoriais.

Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti atsakomybę įmonių vadovams ir savininkams, kurie nevykdo savo pareigų. Papildomai siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę asmenims, kurie nevykdė savo pareigų. Teikiamame projekte numatyta ir skatinti aiškesnę, skaidresnę įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarką bei atlyginimo ir išlaidų kompensavimo tvarką bankroto administratoriui. R. Svetikaitės tvirtinimu, siūloma varžytinėse parduoti ne tik nekilnojamą turtą, bet ir didelės vertės kilnojamą turtą, o jei varžytinėse neatsirastų pirkėjas, kreditoriai galėtų turtą parduoti patys kitokia tvarka, nebūtinai varžytinių.

Prezidentės patarėjos teigimu, įgyvendinus šias siūlomas pataisas būtų sudaromos prielaidos ir sąlygos efektyvesniam, skaidresniam ir spartesniam įmonių bankroto procesui, geriau būtų apsaugomi kreditorių interesai.

Seime vyko balsavimas dėl projekto nuostatų, palaikymo sulaukta iš 41 Seimo nario, 5 buvo prieš, o 21 neturėjo nuomonės. Daugumai pritarus, projektas bus svarstomas Ekonomikos komitete. Tikimasi prie klausimo grįžti gegužės 21 dieną.

Plenarinio posėdžio metu Seimas ratifikavo susitarimą tarp Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos dėl bendro karinio vieneto steigimo. Šio įstatymo projektą palaikė visi 73 Seimo nariai, dalyvavę balsavime. Priimamu įstatymu būtų įsteigtas bendras minėtų šalių karinis vienetas – brigada, numatyti jai keliami uždaviniai, veiklos principai, struktūra bei nustatyti kiti su šio karinio vieneto veikla susiję dalykai.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra teigęs, jog planuojama įsteigti brigada bus skirta mokymo tikslams, taip pat patirties tarp valstybių pasidalijimui, pratyboms kartu, o esant bendram sutarimui ir dalyvaujant JTO Saugumo Tarybos mandatą turinčiose tarptautinėse misijose. Yra numatyta, jog bendras brigados štabas būtų steigiamas Liubline. Į Liubliną vyktų šeši Lietuvos karininkai, o brigadai paskirti batalionai būtų dislokuoti kiekvienoje iš šalių. Šį siūlymą palankiai vertina NATO partneriai sąjungininkai.

Tokio karinio vieneto įkūrimas būtų labai didelis bendradarbiavimo tarp Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos projektas, sustiprinantis trišalius santykius. Susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, ir jį pasirašė Lenkijos bei Lietuvos Respublikų Vyriausybės ir Ukrainos ministrų kabinetas.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas posėdžiaudamas kovo 18 d. pritarė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui. Komitetas atsižvelgė į Seimo darbų programą, kurioje numatyti komitetui ypač svarbūs įstatymų projektai, tobulinantys užimtumo rėmimo sistemą, reguliuojantys darbo santykius, pertvarkantys valstybinio socialinio draudimo bei pensijų sistemą, kartu bus tobulinamas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas, dėl ko turėtų gerėti vaiko teisių apsauga.

Posėdyje taip pat buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės vaiko teisių apsaugos srityje tarp Lietuvos ir Norvegijos. Norvegijos ambasadorius Dagas Malmeris Halvorsenas komitetui pristatė Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą, pateikė atsakymus į narių klausimus. Taip pat ambasadorius paminėjo, kad Norvegijos parlamente į pavasario sesijos programą įtrauktas 1996 m. Hagos konvencijos Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo klausimas. Ambasadorius mano, jog šis dokumentas bus ratifikuotas ir tai bus pagrindas Lietuvai ir Norvegijai bendradarbiauti šioje srityje, taip užtikrinant vaikų interesus tarptautiniu mastu.