Aktualijos

Seimo narys, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis užregistravo Darbo kodekso įstatymo pataisas, pagal kurias minimalios mėnesio algos dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinį pastarųjų trejų metų įstatymo tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalyje. Pateiktose pataisose nurodoma, kad minimalios mėnesinės algos dydis negalėtų būti mažesnis nei pusė paskutinių trejų metų vidutinio darbo užmokesčio šalyje vidurkio.

Parlamentaras teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimas pateiktas Darbo kodekso įstatymo pataisas svarstys jau artimiausiomis dienomis (planuojama gegužės 5 d.) Šios pataisos, pasak Seimo nario, užkirs kelią aritmetinei progresijai, kadangi nustatant minimalią mėnesinę algą bus žiūrima į paskutinių trejų metų vidutinio darbo užmokesčio vidutinę reikšmę. Nepaisant to, kad nuo š. m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga didėja iki 325 eurų, priėmus P. Gražulio ruoštas pataisas nuo 2016 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga padidėtų tik 15 eurų, o tai tikrai neturėtų sukelti finansinių sunkumų Lietuvai ir verslui. Kaip teigia parlamentaras Petras Gražulis, jau seniai yra laikas nustatyti, kad minimalus atlyginimas būtų pusė pastarųjų trejų metų darbo užmokesčio vidurkio.

Susitikimo metu teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Kinijos Liaudies Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Wei Ruixing aptarė abiejų šalių bendradarbiavimo klausimus, ministras papasakojo apie Lietuvos teisinės sistemos tobulinimą.

Ministras džiaugiasi, kad turime tinkamą abiejų valstybių teisinio bendradarbiavimo instrumentą – Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos civilinėse bei baudžiamosiose bylose. Ši sutartis galioja jau 13 metų.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos teisingumo institucijos Kinijos Liaudies Respublikos kompetentingoms institucijoms išsiuntė apie kelias dešimtis teisinės pagalbos prašymų. Ministras ambasadoriui, kuris pradėjo reziduoti Lietuvoje prieš mėnesį, papasakojo, kad šiais metais Kinijai buvo išsiųstas sutarties projektas, pagal kurį numatoma galimybė Kinijoje nuteistiems Lietuvos Respublikos piliečiams bausmę atlikti Lietuvoje, tuo tarpu Lietuvoje nuteisti Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai atliktų bausmę savo šalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Rimvydo Norkaus iniciatyva šią savaitę visiems apygardų teismų primininkams buvo išsiųstas kvietimas į pasitarimą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos kontrolės sankcionavimo.

LAT pirmininkas tvirtina, kad teigti, jog prašymus teismai nagrinėja neįsigilinę į bylos aplinkybes, kartais neretai juos tenkina nepagrįstai vien pagal pateiktus Nacionalinės teismų administracijos duomenis nėra teisinga. Pirmininko teigimu, surinkti duomenys verčia paanalizuoti detaliau, ką tiksliai atspindi ši pateikta statistika, dėl ko yra toks didelis tenkintų kreipimųsi procentas. Svarbu išsiaiškinti, ar visi sankcionuoti pasiklausymo atvejai nepažeidžia žmogaus teisių, ar asmenys yra tinkamai informuojami apie elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę, ar jie turi galimybę ginti savo teises.

Kasacinio Teismo vadovas mano, kad slaptos tokios priemonės stebėjimui yra puikus būdas ištirti ir užkirsti kelią sudėtingiems, visuomenei pavojingiems nusikaltimais. Šių stebėjimo priemonių pagrįstumą, proporcingumo principo pritaikymą galima išaiškinti tik nuodugniai analizuojant konkrečios bylos aplinkybes.

LAT siekia išsamiau išanalizuoti esamą situaciją bei teismuose, kurie skiria sankcijas, susiformavusią praktiką, nusprendė suorganizuoti Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkų pasitarimą, kurio metu bus aptarta, kaip teismuose laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, kurie susiję su elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos kontrole, fiksavimu, panaudojimu baudžiamose bylose. Susitikimas vyks gegužės 28 d., o kartu tikimasi, jog dalyvaus ne tik teismų, bet ir prokuratūros atstovai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako dėl slaptų stebėjimo priemonių sankcionavimo teisėtumo nagrinėdamas baudžiamąsias bylas kasacine tvarka bei, tam tikrais atvejais, nagrinėdamas civilines bylas. Kasacinėje praktikoje teisės taikymo aspektu vertinamas telefonų pokalbių pasiklausymo bei kitų priemonių, kurios liečia asmens teisę į privatų gyvenimą, teisėtumas. Teismas laikosi pozicijos, kad taikant tokias priemones reikia atsižvelgti ir į nacionalines teises ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, kurie išaiškinti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.