Aktualijos

Jau daug laiko galvojama kaip išspręsti įmonių finansinių ataskaitų kokybės problemas. Prieš trejetą metų dėl to buvo priimtos Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisos, kuriomis numatytas vyriausiųjų buhalterių egzaminavimas. Pataisos turėjo įsigalioti 2016 metais, tačiau Seimą pasiekė daugiau nei 3 tūkst. apskaitos specialistų pasirašyta peticija su argumentais, kurie įrodo, jog vienkartinis egzaminas neužtikrins kokybiškų ataskaitų teikimo. Seimo Audito komitetas pritarė, kad egzaminavimas problemų spręsti nepadės, todėl parengė kitus siūlymus, kurie padėtų pagerinti įmonių finansinių ataskaitų kokybę. Prie pakeitimų rengimo prisidėjo ir Finansų ministerija.

Pakeitimais norima įvesti buhalterio profesionalo sąvoką. Profesionalu vadintųsi tas buhalteris, kuris priklausytų buhalterius arba auditorius vienijančiai profesinei organizacijai, esančiai Tarptautinės buhalterių federacijos nare. Šiai dienai Tarptautinei buhalterių federacijai priklauso tik Lietuvos auditorių rūmai, tačiau priėmus įstatymo pataisas tikimasi, kad daugiau kitų buhalterius vienijančių organizacijų įstos į federaciją ir laikysis narėms keliamų kokybės užtikrinimo reikalavimų.

Siūloma įvesti ir valstybinę finansinių ataskaitų priežiūrą. Tokią priežiūrą vykdytų įgaliota valstybės institucija. Būtų atliekama atsirinktų įmonių finansinių ataskaitų peržiūrą, teiktų tikrinamai įmonei pastabas, skelbtų informaciją apie nustatytas klaidas. Tokiu būdu būtų formuojama geroji praktika, mažėtų sisteminių, dažnai pasikartojančių klaidų skaičius ir tikimybė.

Dar viena priemonė – reikalavimas, jog viešuosiuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės) dalyvaujančių įmonių finansinės ataskaitos būtų peržiūrėtos. Tai neliestų tų įmonių, kurių ataskaitos būtų audituotos. Tokios priemonės numatymas padėtų užtikrinti, kad į viešąsias lėšas pretenduojančios įmonės pateiktų patikimas, teisingas finansines ataskaitas.

Seimo Audito komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės nuomone, alternatyviai egzaminui siūlomos priemonės bus realus žingsnis gerinant finansines ataskaitas, tačiau tuo pat metu neužkraus didesnės finansinės naštos verslui bei valstybei. Esami siūlymai paskatins buhalterius tobulėti, siekti buhalterio profesionalo vardo ir kartu didinti profesijos prestižą.

Š. m. gegužės 18 d. Vidaus reikalų ministerijoje vyko Lietuvos policijos pareigūnams ir savivaldybių darbuotojams skirta konferencija, kurioje pristatyti ir aptarti nauji prevencijos metodai, jų diegimas miesto gyventojų saugumui stiprinti.

Nuo praeitų metų pradžios Policijos departamentas kartu su Estijos policijos ir sienos apsaugos valdyba pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos Komisijos programos „Prevencija ir kova su nusikalstamumu“ projektą „Naujų prevencijos metodų diegimas miesto gyventojų saugumui stiprinti“.

Šio projekto metu Lietuvos ekspertų grupė, kurią sudaro ekspertai iš Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų bei policijos pareigūnų, užsiėmė pažangiausių nusikalstamumo prevencijos per aplinkos dizainą metodų analize, vertino, kokią įtaką nusikalstamumui daro infrastruktūra, kūrė metodiką, kuri padėtų vykdyti didesnio efektyvumo nusikaltimų prevenciją įvairiuose Lietuvos miestuose. Projekto tiksluose taip pat numatytas ir bendradarbiavimo tinklo tarp partnerių sukūrimas. Šį tikslą siekta įgyvendinti konferencijos metu.

Nusikaltimo prevencija per aplinkos dizainą yra tarpžinybinis metodas užkardyti nusikalstamumą gyvenamojoje aplinkoje. Šis metodas vykdomas pasitelkiant aplinkos dizaino bei miestų planavimo priemones, o strategijos yra pagrįstos gebėjimu paveikti galimo pažeidėjo sprendimų priėmimo procesą, tokiu būdu išvengiant nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo.

Nusikaltimo prevencija per aplinkos dizainą (angl. CPTED) dažnai yra taikoma gyvenamosiose bendruomenėse, tačiau galima sutikti jį ir sveikatos įstaigose, švietimo srityje (ypač JAV, Kanadoje ir Australijoje), turizmo objektuose. Norint remtis šios prevencijos metodais galima pertvarkyti ir jau sukurtas, pastatytas, ir dar tik planuojamas naujas gyvenamas vietoves.

Vyriausybė posėdžio metu pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems ir pateiktiems teisės aktų projektams, kurie leis įvesti bendrą teisės kvalifikacinį egzaminą norintiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais.

Teisingumo ministro teigimu, šiuo metu būsimi teisėjai, prokurorai ir advokatai privalo laikyti savo profesijos egzaminą, kuriuo patikrinama tinkama teisininko kvalifikacija. Kadangi skirtinguose egzaminuose taikomi nevienodi reikalavimai, kartais tarpusavyje skirtingų profesijų atstovai neranda bendros kalbos. Bendras egzaminas tokio tipo problemas išspręstų.

Nustatytas standartas leis užtikrinti teisingumo vykdymo kokybės gerėjimą, paprastesnis pereinamumas iš vienos teisės srities į kitą leis lengviau susikalbėti teisininkams tame pačiame lygyje, didės sistemos skaidrumas ir atvirumas.

Įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, kurie siekia įgyti teisėjo arba prokuroro pareigas ar nori verstis advokato veikla, turi išlaikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą. Tokį egzaminą laikyti turi teisę tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį teisės išsilavinimą ir turi ne mažiau nei 3 metų teisinio darbo patirties.

Egzamino organizavimu rūpintųsi Teisingumo ministerija, o egzamino komisijoje būtų Teisėjų tarybos, Generalinės prokuratūros, Advokatų tarybos ir teisės specialistus ruošiančių universitetų pasiūlyti kandidatai. Egzaminas būtų sudarytas iš dviejų dalių, kurių kiekviena laikoma atskirai, tačiau bendrai jos turi būti išlaikytos per vienerius metus.

Parengtame projekte taip pat numatyta, kad egzamino rezultatai galioja penkerius metus, tačiau jei asmuo pradeda eiti teisėjo, prokuroro pareigas, ima verstis advokato veikla – egzamino rezultatų galiojimas pratęsiamas neribotam laikui.