Aktualijos

Š. m. kovo 4-5 dienomis oficialiu vizitu į Armėniją išvykęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis susitiko su Armėnijos prezidentu Seržu Sargsianu ir teisingumo ministru Hovhanesu Monoukianu bei aptarė vykdomas teisines reformas ir ekonominio bendradarbiavimo galimybes.

Susitikime su Armėnijos prezidentu J. Bernatonis teigė, kad yra patenkintas Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimu, kuris vyksta sklandžiai. Ministro teigimu, Lietuva yra visuomet pasirengus pasidalinti savo patirtimi ir yra pasiryžus tęsti bei stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje. Taip pat pabrėžiama, kad Europos Sąjunga prisiima įsipareigojimą stiprinti dvišalį bendradarbiavimą su visais Armėnijos įstojimo į Eurazijos ekonominę sąjungą įsipareigojimais suderinamose srityse. Taip pat tikimasi, kad jau artimu metu bus aiškiai nustatytos bendradarbiavimo gairės.

Armėnijos ir Lietuvos dvišalės prekybos apimtys nuolatos didėja, dėl ko didėja ir Lietuvos verslo atstovų susidomėjimas Armėnijos rinka. Tikimasi, kad kovo mėnesio pabaigoje įvyksianti verslo misija Armėnijoje tik dar labiau sustiprins abiejų valstybių bendradarbiavimą.

Susitikimo su teisingumo ministru H. Moniukianu ir teisingumo ministerijos atstovais metu buvo aptartos įgyvendinamos teisinės reformos, buvo akcentuojama bendradarbiavimo svarba tarp Rytų partnerystės šalių teisėsaugos institucijų.

Vizito Armėnijoje metu ministras Juozas Bernatonis pristatė teisines reformas, kurios šiuo metu vykdomos Lietuvoje. Vietos atstovus ministras supažindino su galimybe civilinių bylų nagrinėjimo metu naudoti vaizdo konferencijas, taip pat pristatė grupinio ieškinio galimybę bei rengiamus projektus, kuriais bus perleidžiamos kai kurios funkcijos kitoms institucijoms, suteikiant galimybę teismams dirbti efektyviau.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus pateiktą ir pristatytą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą svarstė Seimas posėdžio kovo 17 d. metu. Šioms nuostatoms pritarė 56 Seimo nariai, 44 susilaikė, o 4 išreiškė neigiamą nuomonę.

Naujuoju įstatymu ir jį lydinčiais teisės aktais siekiama apriboti atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Priėmus įstatymą, fiziniai asmenys galės tarpusavyje atsiskaityti iki 5 tūkstančių eurų, o jei bent viena iš šalių yra fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla ar yra juridinis asmuo, atsiskaitymai grynaisiais pinigais bus galimi tik iki 3 tūkst. eurų.

Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, toks sprendimas pasirinktas, nes tai yra veiksminga priemonė kovoje prieš šešėlinę ekonomiką, puiki prevencinė priemonė. Ministro teigimu, žinomos net kelios veiklos sritys, kuriose didelė apyvartos dalis yra grynaisiais pinigais, tarp jų automobilių prekyba, metalo, miško, medienos ar maisto pramonės perdirbimo, supirkimo rinkos. Kartu tai paliestų ir nekilnojamojo turto sandorius, kurie neretai vykdomi grynaisiais pinigais.

Šis apribojimas visų šalies piliečių ir jų sandorių nepalies, tam numatytos išimtys. Ribojimas nebus taikomas, kuomet asmenys mokėjimą atliks per banką ar kitas mokėjimo įstaigas (tokias kaip valiutos keitykla, kredito unija). Taip pat įnešant pinigus į banko sąskaitą per bankomatą, esant atvejams, kuomet nėra fizinių galimybių atsiskaityti kitais būdais, tačiau tais atvejais turės būti nustatoma mokėtojo asmens tapatybė. Apie sandorius, kurie vyks grynais pinigais viršijant nustatytas ribas dėl išimčių, reikės informuoti mokesčių administratorių. Verslo subjektai, fiziniai asmenys vykdantys ūkinę komercinę veiklą, kurių veiklos teritorijoje nėra galimybių naudotis ne grynaisiais pinigais, turės apie tai įspėti mokesčių administratorių ir jiems taip pat nebus taikomi ribojimai.

Šiuo projektu tikimasi iš esmės sumažinti šešėlinę ekonomiką, pagerinti jos kontrolės efektyvumą, didinti operacijų skaidrumą, patikimumą, o kartu surinkti ir daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Įstatymo svarstymas tęsiamas Seimo komitetuose, o Seimo posėdyje jis bus svarstomas gegužės 14 d.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Nacionalinė teismų administracija kovo 5 dieną organizavo diskusiją prie apskirto stalo „Teisėsauga ir teismai visuomenės ir pareigūnų akimis“.

Diskusijos metu buvo pristatyti tyrimų apie gyventojų lūkesčius ir požiūrį į teisėsaugos institucijas, viešojo saugumo būklės ir jausmo suvokimą rezultatai. Kartu paskelbti ir policijos pareigūnų, ugniagesių, pasieniečių, prokurorų ir teisėjų apklausų rezultatai.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, kad siekiant palankaus visuomenės vertinimo galima pasirinkti du kelius. Pirmasis – nevykdyti apklausų ir nežinoti situacijos, tačiau teigti, jog viskas yra gerai. Antrasis – tirti esamą situaciją, bendrauti su žmonėmis, rasti silpnąsias teisėsaugos vietas ir imtis pokyčių, kurių tikisi visuomenė. Ministras džiaugiasi, jog kiekvienais metais vidaus reikalų ministerijai pavaldžių institucijų vertinimas gerėja. Pasak S. Skvernelio tai lemia nuoseklus darbas, permainos, keliama pareigūnų kvalifikacija ir kiti susiję veiksmai.

Vykdyta apklausa yra viena didžiausių ir išsamiausių tarp tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje. Pagal parengtą klausimyną 2014 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais tyrimą atliko šioje srityje besispecializuojanti bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas vykdytas visose šalies savivaldybėse individualaus interviu metodu apklausiant 15-75 metų gyventojus (viso apklausti 3007 gyventojai). Pareigūnų apklausa vykdyta 2014 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais, apklausiant 9410 policijos pareigūnų, ugniagesių, pasieniečių, prokurorų ir teisėjų. Tai yra kiek daugiau nei pusė visų pareigūnų.

Tyrimo duomenimis, per 2005-2014 metus stipriai išaugo saugumo savo gyvenamoje vietoje suvokimas (nuo 47 iki 80 proc.) Kilo bei gerėjo ir kiti rodikliai. 26 proc. daugiau žmonių (nuo 40 iki 66 proc.) mano, kad jų gyvenamojoje vietoje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, taip pat gerėjo ir kriminogeninės situacijos vertinimas (nuo 29 iki 61 proc.) Pastebimas ir didesnis pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. 2014 metais į policiją kreipėsi 77 proc. nukentėjusių asmenų.

Geriausiai gyventojai atsiliepė apie ugniagesių ir policijos pareigūnų darbą. Teigiamai policijos darbą vertinančių gyventojų padaugėjo nuo 43 iki 68 proc. Pagerėjo ir teismų bei prokurorų darbo vertinimas. Maždaug pusė apklaustųjų jų darbą vertino teigiamai. Dažniausiai šias institucijas gyventojai vertino ne savo asmenine patirtimi, o per žiniasklaidą formuojant nuomonę. Tiesiogiai su šiomis institucijomis susidūrė tik 4 proc. (su prokuratūros veikla) ir 8 proc. (su teismų veikla) gyventojų.

Buvo siekiama išsiaiškinti ir koks minėtų profesijų prestižo suvokimas, vertinimas. Pastebėta, kad gyventojai palankiau vertino atskirtų institucijų darbo prestižą nei jose dirbantys pareigūnai. Manančių, kad teisėjo darbas yra prestižinis buvo net 69 proc. tarp gyventojų ir tik 48 proc. tarp teisėjų. Skirtumas tarp prokurorų, pasieniečių ir policijos pareigūnų vertinimų buvo net dvigubas. 66 proc. gyventojų manė, kad prokurorų darbas yra prestižinis, o tokia pat nuomonę išreiškė tik trečdalis prokurorų, pasieniečių darbą prestižinių laikė 55 proc. gyventojų ir 19 proc. pasieniečių, o policijos pareigūnų darbo prestižą įvertinto ketvirtadalis gyventojų ir tik mažiau nei penktadalis policijos pareigūnų (19 proc.) Tik ugniagesiai savo darbą buvo linkę labiau laikyti prestižiniu nei gyventojai.