Lietuvoje vis daugiau asmenų žino savo pagrindines teises. Tokį teiginį išgirdo dalyvavę vasario 17 d. surengtoje spaudos konferencijoje, kurią surengė teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas. Konferencijos metu buvo pristatyti gyventojų ir verslo atstovų apklausos rezultatai dėl vartotojų teisių apsaugos šalyje. Tyrime dalyvavo 1000 piliečių ir 500 verslininkų.

Tokios apklausos, kuomet gyventojai apklausiami vartotojų teisių apsaugos klausimais, vykdomos jau nuo 2003 metų. Per tą laiką žmonių, kurie mano, jog jiems užtenka informacijos apie jų teises, padaugėjo trečdaliu. 2008 metais taip manė 31 proc. respondentų, o 2014-aisiais net 41 proc. apklaustųjų.

Maždaug 85 procentai respondentų teigia, kad dėl nekokybiškos prekės ar paslaugos pirmiausiai kreiptųsi į pardavėją, o maždaug 60 proc. teigia žiną, kur reikėtų kreiptis, jei pardavėjas nesutiktų atlyginti nuostolių, patirtų įsigijus nekokybišką prekę. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad tokią gyventojų nuomonę padėjo suformuoti Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, perkėlimas į nacionalinę teisę bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos pastangos ir įdirbis ginant asmenų teises.

Pastaraisiais metais pakito ir verslo atstovų požiūris į vartotojų teises. Pernai net 55 proc. verslo atstovų teigiamai vertino vartotojų teisių gynimo būklę Lietuvoje, o 2011 m. tokios nuomonės buvo vos trečdalis verslininkų (32 proc.) Daugiau nei pusė verslininkų mano, kad jie turi pakankamai informacijos apie vartotojų teisių apsaugą, nors prieš 3 metus taip manė tik apie 37 proc. verslo atstovų. Didelė dalis verslininkų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklą vertina teigiamai.

Sociologinės apklausos duomenimis, net 60 proc. verslininkų nėra pasirašę sąžiningos verslo praktikos kodekso, o net ketvirtadalis įmonių vadovų apie tokį nėra nieko girdėję. Geresnė situacija yra tarp didžiųjų įmonių – pusė jų šį kodeksą yra pasirašę.

Šiuo metu yra svarstomas įstatymų paketas, kurio idėja – apjungti tris verslo priežiūrą vykdančias institucijas. Šiuo įstatymu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos metrologijos inspekcija būtų konsoliduojama vienoje institucijoje – Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

Pasak teisingumo ministro, konsolidavus šias tarnybas efektyviau būtų vykdoma vartotojų teisių apsauga, rinkos priežiūra, supaprastėtų vartotojų bei verslo atstovų konsultavimas, skundų nagrinėjimas, ginčai būtų lengviau sprendžiami ne teismine tvarka, o kartu ir sumažėtų verslą kontroliuojančių institucijų skaičius, išlaidos, reikalingos šių institucijų išlaikymui.