Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 vasario 27

A victim of domestic viol 007Per tris šimtus savanorių Norvegijoje padeda nusikaltimų aukoms ir liudytojams suteikdami psichologinę pagalbą. Studentai ir pensinio amžiaus žmonės padeda įveikti psichologinę baimę liudyti ar duoti parodymus, padeda tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams. Vilniuje šiomis dienomis buvo susitikę Lenkijos, Norvegijos ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei teismų sistemos atstovai, kurie diskutavo apie savanorių darbą, jų indėlį į teisingumo vykdymą bei buvo keliamas klausimas, ar toks paramos modelis prigytų Lietuvoje.

„Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ renginyje dalyvavo ir pasisakė Lietuvos Carito Pagalbos smurto aukoms skyriaus vadovė Kristina Mišinienė. Ji teigė, kad tiek NVO, tiek teismai turi vieną bendrą tikslą – nusikaltę asmenys turi gauti atitinkamą atlygį, o aukos turi turėti galimybę reikiamai ir tinkamai emocinei pagalbai.

K. Mišinienė teigė, kad dažnai aukos po akistatos teismo koridoriuje su savo skriaudiku ima ir pakeičia parodymus vedimi baimės. Praėjus pirmam teismo posėdžiui neretai reikia dėti dideles pastangas, kad nukentėjusysis teisme liudytų ir antrąjį kartą. Dažnai tenka aukų ieškoti, bandyti išaiškinti liudijimo pareigos svarbą.

Mėta Adutavičiūtė, žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėja teisės ir politikos klausimais, mano, kad viena didžiausių problemų yra tai, jog baudžiamasis procesas dažnu atveju nėra aiškus, pernelyg klaidus ir ne visuomet atitinka nukentėjusio poreikius. Jos teigimu, teisingumo sistema yra orientuota į įtariamąjį, o ne į nukentėjusįjį. Pasak patarėjos, Lietuvoje trūksta nustatytos vieningos tvarkos, kaip reikėtų bendrauti su nukentėjusiaisiais tam tikrose ikiteisminio tyrimo stadijose, atsižvelgiant į jų situaciją ir jos sudėtingumą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė pabrėžė, kad su aukomis turėtų būti elgiamasi individualiai, profesionaliai, jokiu būdu nediskriminuojant, o išreiškiant pagarbą, jautrumą. Taip pat svarbu užtikrinti, jog nukentėjusiesiems bus sudarytos sąlygos iš anksto pasiruošti liudijimui teisme. Be to, aukoms, kurios nesijaučia saugios dalyvaudamos teismo procese, turėtų būti aiškiai apibrėžta teisė į fizinę apsaugą.

Žmogaus studijų centro prezidentas psichologas Gintaras Chomentauskas ragino atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjęs asmuo nėra vien tik įrodymų šaltinis. Pasak psichologijos mokslų daktaro, tai yra asmuo su pažeistu socialiniu ir psichologiniu balansu. Nusikaltimai pakeičia žmogaus vidinę būseną, pradedama nepasitikėti. Dėl šių priežasčių reikia pasistengti nepadaryti nukentėjusiajam dar daugiau žalos ir padėti jam atgauti psichologinę pusiausvyrą.

Į Lietuvą savo žiniomis ir gerąja praktika pasidalinti atvykusi Norvegijos teismų administracijos ir norvegų teismų Liudytojų tarnybos atstovė Jenny Melum išsakė, jog pagrindinis Norvegijos teismų savanorių tikslas yra suteikti nukentėjusiems asmenims žmogiškąją paramą ir pagelbėti suteikiant svarbią informaciją apie teismo posėdį.

Netgi tokia informacija, kaip žinojimas, kurioje teismo salės vietoje teks sėdėti, kokia eiga vyks posėdis ir atsakius į panašius klausimus nukentėjusieji jausis kur kas geriau, užtikrinčiau ir galės susitelkti į tikslių bei svarbių parodymų davimą. Tokia pagalba, kurią suteikia savanoriai, yra labai svarbi ir padeda gerinti teismo posėdžių kokybę, mano J. Melum.

Vilniuje susitikę teisės ekspertai ir praktikai įgijo savanoriško darbo patirties su liudytojais bei nukentėjusiais asmenims, o kartu pasidžiaugė, kad Lietuvoje jau imamos diegti pirmosios priemonės liudytojų ir aukų apsaugai užtikrinti. Tai didžiausiuose apygardų teismuose pradėję dirbti reikiamą kvalifikaciją įgiję psichologai, kurie palaipsniui kuria vienodą psichologinės pagalbos teismuose teikimo sistemą.

Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorės Redos Molienės teigimu, po dialogo su NVO atstovais ima aiškėti žmonių supratimo, kas jų laukia teismo salėje bei jų psichologinio pasiruošimo liudyti, svarba. Siekiant spręsti problemą dar praeitais metais kartu su šaukimais į teismą pradėti platinti specialūs lankstinukai „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti“, kurie buvo skirti liudytojams bei nukentėjusiesiems susipažinti su teismo proceso eiga, juos informuoti apie jų pareigas, teises bei kaip pasiruošti apklausoms teisme. Taip pat lankstinuke supažindama su išlaidų kompensavimo ir kitomis tvarkomis.

R. Molienė teigė, jog teisėjams yra svarbu, kaip jaučiasi nusikaltimo auga, nes teisėjai turi remtis tik objektyviais parodymais, tad svarbu, kad asmenys nebijotų kalbėti, pateiktų visą jiems žinomą informaciją. Idėja kurti savanorių paramos grupes Lietuvos teismuose kilo tuomet, kai NTA atstovai kartu su teisėjais lankėsi Norvegijos teismuose. Vis dar spėliojama, ar tokia praktika prigis Lietuvoje, tai priklausys ir nuo teismų bei NVO iniciatyvų. Atstovė teigė, kad teismai dės visas pastangas, kad pavyktų užtikrinti saugų nukentėjusių asmenų dalyvavimą procese.

Tarptautinė konferencija „Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ yra organizuojama iš Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ fondo lėšų. Šios programos lėšomis prasidės specialūs teismų darbuotojų bei NVO atstovų mokymai bei bus paleista virtuali teismo posėdžių salė.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 vasario 20

score jail1Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas, suimtieji ir nuteistieji turės daugiau galimybių bendrauti su artimaisiais, apribotos perkėlimų iš tardymo izoliatorių į areštinę galimybės. Tam Teisingumo ministerija pateikė reikiamas įstatymų pataisas.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad Lietuva turi laikytis europinių žmogaus teisių standartų, dėl to šiomis pataisomis bus gerinamos sąlygos nuteistiesiems. Jie turės galimybę dažniau matytis su savo artimaisiais, skambinti į namus. Be viso to, numatyta, jog gerai besielgiančių kalinių lygtinio paleidimo į laisvę anksčiau laiko galimybę numatyti turės ne teismai, o Lygtinio paleidimo komisijos.

Ataskaitoje, kurią parengė Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacija vizito Lietuvoje 2002 m. metu, Lietuvos institucijos raginamos sudaryti galimybę nuteistiesiems trumpalaikių pasimatymų su šeimos nariais metu bendrauti be stiklinės pertvaros, taip pat raginama sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti ryšį su nuteistiesiems artimais žmonėmis (daugiau pasimatymų, skambučių telefonu). Taip pat ataskaitoje pateiktas raginamas perkėlimą iš tardymo izoliatoriaus į policijos areštinę vykdyti tik išimtinais atvejais ir kuo trumpesniam laikui.

Įstatymų pataisose numatyta, kad asmenims, kurie padarė nusikalstamą veiką per neatsargumą ir paskirta bausmė neviršija 6 metų laisvės atėmimo, lygtinio paleidimo anksčiau laiko galimybę sprendžia Lygtinio paleidimo komisija, o kitiems asmenims, kurie nuteisti griežčiausiomis bausmėmis, lygtinį paleidimą spręs teismas, patvirtindamas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Visiems lygtinai paleistiems asmenims probacijos sąlygas nustatys teismas.

Lygtinai paleistas nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės, teismas jam nustato konkrečias sąlygas ir ribojimus (nesilankyti tam tikrose vietose, gydytis priklausomybės ligas, nekomunikuoti su tam tikrais asmenimis ir t. t.) Ar nuteistieji, paleisti į laisvę lygtinai anksčiau laiko, laikosi šių sąlygų kontroliuos probacijos tarnyba.

Teisingumo ministras teigia, kad nesilaikantieji minėtų sąlygų bus grąžinami į laisvės atėmimo įstaigas. Pagal užsienio šalių praktiką, toks metodas dirbant su nuteistaisiais yra kur kas efektyvesnis, nes šie yra linkę pasinaudoti jiems suteikta galimybe grįžti į normalų gyvenimą ir dėl to rečiau nusikalsta pakartotinai nei tie, kurie atlieka visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Taip pat lygtinis paleidimas yra naudingas tuo, kad nuteistasis turi galimybę įsidarbinti ir atlyginti savo nusikaltimu padarytą žalą, o valstybei tenka mažesnė finansinė našta prižiūrint tokį asmenį laisvėje nei įkalinimo įstaigoje.

Pagal projektą nuteistieji, kurie yra priskirti paprastajai grupei, per 2 mėnesius galės gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (šiuo metu galima gauti kartą per 3 mėnesius), o lengvai grupei priskirti nuteistieji –gaus du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus per du mėnesius (šiuo metu leidžiamas 1 trumpalaikis ir 1 ilgalaikis). Taip pat, lengvajai grupei priskirti nusikaltę asmenys galės vieną kartą per dieną skambinti artimiesiems telefonu.

Dar viena naujovė, kuri numatoma įstatymų projekte, aktuali nepilnamečiams nusikaltusiems asmenims. Asmuo, sukakęs 18 metų galės likti tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, tačiau ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Tokiu būdų siekiama padėti išvengti neigiamos aplinkos įtakos, kuri gali paveiki nuteistąjį perkėlus į pataisos namus.

Projekte siūloma, kad mokesčių mokėtojai nebemokėtų už suimtųjų sunaudotą elektros energiją televizoriams, kompiuteriams, radijo grotuvams ir kitiems elektros prietaisams. Sąnaudas turėtų dengti patys nuteistieji.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 vasario 04

handcuffsTeisingumo ir vidaus reikalų ministrams pasirašius bendrą įsakymą bus keičiama specialiųjų priemonių tvarka konvojuojant ir sulaikant asmenis, taip pat keisis ir konvojavimo taisyklės.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad yra pasitaikę atvejų, kuomet teismo salėje pareigūnų saugomas kaltinamasis dėl antrankių negalėdavo net užsirašyti svarbios informacijos. Tuo tarpu įsigaliojus naujai tvarkai tokių situacijų bus išvengiama. Taip bus užtikrinamos žmogaus teisės ir sulaikytiems asmenims.

Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu, keičiama praktika leis panaudoti specialiąsias priemones efektyviau, pagrįstai ir tik esant objektyvioms priežastims, prieš tai asmenį įspėjus. Ar naudoti antrankius, ar jų atisakyti turės nuspręsti kaltinamąjį, įtariamąjį ar nuteistąjį lydintys pareigūnai. Asmenims, kurie nėra linkę smurtauti, pabėgti, yra įtariami ar nuteisti už nesmurtinius ar nesunkius nusikaltimus, antrankiai nėra būtina priemonė.

J. Bernatonis papildo, kad už sunkius, smurtinius nusikaltimus nuteisti asmenys, taip pat agresyvūs, save ar kitus žaloti linkę nusikaltėliai konvojuojami antrankių neišvengs. Nauja tvarka nekels rizikos visuomenei ar pareigūnams, saugumas dėl jos nenukentės.

Pagal naują tvarką antrankiai ir kitos specialiosios priemonės (lazdos, tarnybiniai šunys ir kt.) bei šaunamieji ginklai galės būti panaudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, tačiau numatyta išimtis – kuomet delsimas gali kelti grėsmę ar įspėjimas nėra įmanomas.

Abiejų ministrų pasirašytu įstatymu keičiamos taisyklės suderintos ir su įstatymų numatytais specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindais. Pagal iki šiol galiojusias taisykles buvo sudaromos prielaidos specialiąsias priemones panaudoti kur kas dažniau nei numatyta Policijos veiklos, Muitinės, Specialiųjų tyrimų ir kituose susijusiuose įstatymuose.

Konvojavimo taisyklių pakeitimai atliekami atsižvelgiant į Seimo kontrolierių bei Europos Tarybos Komiteto teiktas rekomendacijas prieš žiaurų elgiasi ir baudimą bei nepagrįstą specialiųjų priemonių naudojimą ne tik tada, kai tai yra neišvengiama.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 vasario 13

peter millican law lady justiceBaudžiamosios justicijos klausimais vasario 12 d. vyko diskusija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT). Renginio dalyvius pasveikino LAT primininkas Rimvydas Norkus. Moderatoriumi buvo LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis.

Susitikimo dalyviai prie apskrito stalo aptarė laisvės atėmimui alternatyvių bausmių taikymo galimybės, suėmimo problemos, kitus prievartos taikymo būdų keliamus rūpesčius. Taip pat buvo diskutuojama apie rašytinio proceso apeliacinės instancijos teisme įvedimo klausimą ir apie kitus baudžiamosios justicijos rūpesčius.

LAT duomenimis, diskusijose dalyvavo teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Prezidentės vyriausia patarėja Rasa Svetikaitė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis ir kiti su baudžiamąja justicija susiję svarbūs asmenys.

Kategorija: Baudžiamoji teisė
Paskelbta: 2015 sausio 15

786 strasbourg court of human rightsTeisingumo ministerija pasiūlė ratifikuoti du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus, pagal kuriuos būtų padidintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) darbo efektyvumas, o kartu būtų išplėsta ir šio teismo kompetencija. Teisingumo ministerijos siūlymui kreiptis į prezidentę dėl protokolų Nr. 15 ir Nr. 16, pagal kuriuos iš dalies keičiama ši Konvencija, pateikimo Seimui ratifikuoti Vyriausybės posėdyje buvo pritarta.

Protokolas Nr. 16, papildantis Konvenciją, suteikia teisę aukščiausiems valstybės teismams bei tribunolams kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti patariamąją nuomonę principiniais klausimais, susijusiais su Konvencijoje ar jos protokoluose įtvirtintais teisių bei laisvių aiškinimais, taikymais.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad įsigaliojus šiam Protokolui bus sudarytos teisinės galimybės ir prielaidos Lietuvos Konstituciniam Teismus, Aukščiausiajam Teismui ir Vyriausiajam administraciniam teismui kreiptis į Strasbūro teismą konsultuojantis dėl konkrečioje byloje esamo ar menamo žmogaus teisių pažeidimo. Esant šiai tvarkai Lietuvoje žmogaus teisės bus dar labiau saugomos, o EŽTT ir Lietuvos valdžios institucijų bendradarbiavimas bus dar labiau sustiprintas.

Šios nuostatos įgyvendinimui Teisingumo ministerija taip pat parengė ir Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksų, Administracinių bylų teisenos, Konstitucinio Teismo bei Teismų įstatymų pataisų paketą, kuriuo bus suteikiamos galimybės trims minėtiems Lietuvos teismams kreiptis į EŽTT turint tikslą gauti susijusią konsultaciją.

Protokolo Nr. 15, kuris papildo Konvenciją, nuostatomis siekiama padidinti EŽTT darbo efektyvumą. Konvencijos preambulėje įrašytas kertinis Konvencijos mechanizmo subsidiarumo principas ir jį atspindinti valstybių nuožiūros laisvės doktrina, kuri susiformavo EŽTT praktikoje.

Protokole Nr. 15 numatytos ir kelios labai svarbios naujovės. Visų pirma, nuo 6 iki 4 mėnesių bus sutrumpintas terminas, per kurį galima paduoti peticiją EŽTT. Terminas skaičiuojamas nuo nacionalinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Kartu panaikinta išlyga dėl individualios peticijos nepriimtinumo pagrindo, kuomet pareiškėjas nėra patyręs didelės žalos. Naujovėse numatyta, kad bylos šalys negalės prieštarauti Strasbūro teismo kolegijos sprendimui perleisti bylos nagrinėjimą Didžiajai Kolegijai, kuomet byla kelia sudėtingus žmogaus teisių ir jos protokolų aiškinimo klausimus ar tuo atveju, kuomet klausimos svarstymas gali būti nesuderinamas su ankstesniu EŽTT sprendimu.

Protokolas Nr. 15 yra pasirašytas 39 valstybių, o protokolas Nr. 16 – 16 valstybių. Pastarasis įsigalioja tuomet, kai bent 10 valstybių išreiškia savo sutikimą, o protokolas Nr. 15 įsigalioja kai visos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos susitariančios šalys išreikš sutikimą būti siejamos šio protokolo.

Top