Baudžiamoji teisė
-
Kategorija: Baudžiamoji teisė
-
Paskelbta: 2015 gegužės 11
Seimui vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius pristatė Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektą. Teikiamose pataisose numatyta reglamentuoti informacinių elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese vietoj įprastos rašytinės baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo formos. Taip pat siekiama sudaryti teisines prielaidas įdiegti elektronines bylas baudžiamosiose bylose ir nustatyti su informacinių bei elektroninių ryšių technologijų naudojimu susijusias proceso dalyvių teises ir pareigas.
Viceministro teigimu, elektroninių ryšių technologijų naudojimas ir elektroninė byla suteiks galimybę ikiteisminio tyrimo pareigūnams (prokurorams, ikiteisminio tyrimo teisėjams ir kt.) efektyviau bendradarbiauti tarpusavyje, koordinuoti veiksmus, sąnaudas, bus mažinama administracinė našta, trumpės ikiteisminio tyrimo trukmė, dėl mažesnio procesinių dokumentų skaičiaus bus lengviau juos tvarkyti ir apskaityti.
Įstatymo projekte pateiktas siūlymas nustatyti, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma būtų tvarkomi vidaus reikalų ministro, generalinio prokuroro nustatyta tvarka, kuri būtų suderinta su Teisėjų taryba. Taip pat siūloma, elektroninėje byloje saugoti baudžiamojo proceso metu sudarytus ar gautus elektroninius procesinius dokumentus. Šie dokumentai turėtų būti pasirašyti elektroniniu parašu. Proceso metu sudaryti ar gauti procesiniai dokumentai, kuriems netaikomi teisės aktų nustatyti ribojimai, galėtų būti skaitmeninami, saugomos jų skaitmeninės kopijos, perkeliami į elektroninę bylą.
Baudžiamojo proceso kodekse siūloma suteikti galimybę ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo atliekamus veiksmus fiksuoti elektroninėje formoje, o advokatams, antstoliams, notarams ir kitiems su byla susijusiems asmenims dokumentai būtų pateikiami skaitmeniniu variantu elektroninėmis ryšių priemonėmis.
Šiaip projektui pritarė 82 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai ir nei vienas neišreiškė pasipriešinimo. Šį klausimą dar po Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstymo Seimas turės peržvelgti birželio mėnesį.
-
Kategorija: Baudžiamoji teisė
-
Paskelbta: 2015 balandžio 28
Š. m. balandžio viduryje Seimas pritarė Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, todėl nuo gegužės 10 d. ims veikti integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema (IBPS), kurioje bus kaupiami ikiteisminio tyrimo institucijų renkami duomenys. Šia sistema privalės naudotis visi ikiteisminio tyrimo teisėjai bei teismo darbuotojai, kurie tvarko ikiteisminio tyrimo duomenis.
Teisėjas ar kitas teismo darbuotojas IBPS turės galimybę susipažinti su teismui perduota ikiteisminio tyrimo institucijų parengta bylos medžiaga, galės registruoti savo atliktus veiksmus (pavyzdžiui, skirti posėdį ar pateikti jo rezultatus), įkelti procesinius dokumentus.
Šioje sistemoje bus kaupiami surinkti ir renkami duomenys apie nusikalstamas veikas, kitus pradėtus ikiteisminius tyrimus, ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, statistiniai ikiteisminio tyrimo duomenys ir kita susijusi informacija.
Šiuo metu jau yra parengtas IBPS sistemos bei LITEKO sistemos pakeitimų naudotojo vadovas, kuris supažindina teisėjus bei kitus teismo darbuotojus su IBPS funkcionalumu. Ši sistema buvo sukurta vidaus reikalų ministerijai įgyvendinant projektą „Sukurti integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą, siekiant skatinti ir plėsti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą, šių institucijų veiksmų koordinavimą“.
Balandžio 22 d. IBPS buvo pristatyta Vidaus reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų atstovai.
-
Kategorija: Baudžiamoji teisė
-
Paskelbta: 2015 balandžio 10
Teisingumo ministerija parengė siūlymus, pagal kuriuos būtų leidžiama nukentėjusiesiems atlyginti žalą iš nuteistųjų turimų lėšų. Vyriausybė šiems siūlymams pritarė, kadangi ši naujovė leistų labiau apsaugoti nukentėjusiųjų interesų, padėtų išvengti kaltinamųjų apgaulių.
Dabar laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, siekdami išvengti priteistų sumų arešto, linkę nurodyti ne savo asmeninę sąskaitą, naudojasi trečių asmenų, pavyzdžiui, giminių, draugų, kitų kalinių, sąskaitomis, todėl įsiskolinimas nukentėjusiesiems ar valstybei nėra padengiamas.
Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, priėmus parengtas pataisas, lėšos būtų pervedamos į tokią sąskaitą, kurią nesunkiai galėtų identifikuoti ir areštuoti antstoliai, o nuteistieji neturėtų galimybės prašyti jiems skirtus pinigus pervesti į kitas, ne jiems priklausančias, sąskaitas. Tai būtų užtikrinti kreditorių (valstybės, nukentėjusių asmenų) interesai.
Šias pataisas dar turės svarstyti Seimas.
-
Kategorija: Baudžiamoji teisė
-
Paskelbta: 2015 balandžio 15
Š. m. balandžio 14 d. Seimo posėdyje buvo pateikti Teisingumo ministerijos parengti įstatymų projektai. Šiais projektais į nacionalinę teisę bus perkelta 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl apsaugos orderio, kuris suteiks galimybę apsaugoti asmenis nuo kitų asmenų daromos nusikalstamos veikos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, jog kuomet Seimas priims šias ministerijos parengtas pataisas, Lietuvos teismo priimtas draudimas smurtautojui artintis prie nukentėjusiojo galios ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje. Taip pat Lietuvoje galiotų ir kitų ES valstybių atitinkamų institucijų priimti sprendimai.
Šiose direktyvose, dėl kurių parengtos pataisos, numatyti draudimai bei apribojimai, tokie kaip draudimas lankytis tam tikrose vietose, vietovėse ar regionuose, kur gyvena, dirba ar dėl kitų priežasčių lankose saugomas asmuo, taip pat draudimas kontaktuoti bet kokiomis priemonėmis (telefonu, paštu, elektroninėmis priemonėmis) su saugomu asmeniu, ribojamas atstumas, per kurį galima priartėti prie saugomo asmens ir pan.
Verta žinoti, jog Europos apsaugos orderis gali būti išduodamas tik jei jį išduodančioje valstybėje jau anksčiau buvo paskirta apsaugos priemonė, pagal kurią nusikaltusiam asmeniui nustatomi draudimai ar apribojimai. Lietuvos teisėje šie draudimai numatyti Baudžiamajame, Baudžiamojo proceso kodeksuose bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.
Asmuo, kuriam reikalinga apsauga, prašymą išduoti Europos apsaugos orderį galės pateikti savo gyvenamosios ar buvimo vietos ikiteisminio tyrimo teisėjui arba apylinkės teismui. Jei reikalingas kitos ES valstybės narės išduoto Europos apsaugos orderio pripažinimas, tą galėtų padaryti tos teritorijos, kurioje gyvena asmuo, dėl kurio priimtas orderio sprendimas, apylinkės teismas arba ikiteisminio tyrimo inspektorius.
Įstatymų projektuose yra numatytos sąlygos bei atvejai, kuomet Europos apsaugos orderis gali būti nepripažįstamas, taip pat atvejai, kuomet teismas gali kreiptis į orderį išdavusią instituciją su prašymu pateikti daugiau informacijos.
-
Kategorija: Baudžiamoji teisė
-
Paskelbta: 2015 kovo 31
Siekiant sugriežtinti atsakomybę už kai kuriuos nusikaltimus elektroninių duomenų ir sistemų saugumui Seimui pateiktos Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos.
Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu yra būtina peržiūrėti įstatymus, nes programišiai taip pat nuolat tobulina savo veiklos metodus, tampa vis įžūlesni ir veikia dažniau. Tuo tarpu siūlomos pataisos leis su tuo kovoti efektyviau.
Pateiktomis pataisomis siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas. Taip pat siekiama suderinti šios direktyvos ir Lietuvos Baudžiamojo kodekso nuostatas.
Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą būtų sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims bei informacinėms sistemoms, kuomet tokia veikla padaroma dešimčiai ar daugiau informacinių sistemų ar duomenų, taip pat tuo atveju jei padaroma didelė žala. Griežčiau būtų baudžiami ir tie nusikaltėliai, kurie savo nusikalstamai veikai neteisėtai panaudoja svetimus asmens duomenis. Baudžiamoji atsakomybė grėstų ir už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos dalies. Šiuo metu įstatymai baudžiamąją atsakomybę numato tik už prisijungimą prie visos informacinės sistemos. Pakeitimais būtų patobulinta ir neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais bei kitais duomenimis nusikaltimo sudėtis.