Civilinė teisė - Infoteise.lt
Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė dvi galutinės nutartis dėl asmenvardžių rašybos – Jacquet ir Mickiewicz bylose teismas įpareigojo vaikų pasuose įrašyti asmenvardžius lietuvių ir originalia forma. Toks teismo sprendimas sukūrė dviprasmišką situaciją – nėra kvestionuojamas įrašas originalia forma Gyventojų registre, tuo tarpu Lietuvos pase įpareigojama įrašyti ir oficialiu laikyti dirbtinai sukurtą lietuvišką formą, t.y. institucijos Registre ir gimimo liudijime mato įrašus su “w”, “q” ir “x”, o vadovaujantis pasu pripažįstamas įrašas be minėtų raidžių. Asmeniui sukuriama dviguba tapatybė, kurios identifikacija net valstybės viduje tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui svarstyti Švietimo įstatymo pataisas (projekto Nr. XIIP-4391(2)), kuriomis siūloma sukurti kovos su smurtu sistemą visose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose šalyje, reglamentuoti pranešimo apie patyčias kibernetinėje erdvėje tvarką. Teisės aktą Seimo nariai priėmė, už jį balsavo 76 parlamentarai, prieš nebalsavo niekas, o 3 susilaikė.
Priimtos nuostatos vers švietimo įstaigas sudaryti sąlygas kiekviena m mokiniui dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje prevencinėje programoje, kuri apima smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, jog tik 56,3% mokyklų šiuo metu vykdo smurto prevencines programas, tuo tarpu šalies patirtis parodė, jog tose mokyklose, kurios ilgą laiką vykdo šias programas, smurto ir patyčių nuosekliai mažėja.
Pataisose įtvirtinta ir tai, jog apie smurtaujančius ar smurtą patyrusius mokinius švietimo įstaigos vadovas turi nedelsiant (ne vėliau kaip kitą darbo dieną) pranešti smurtaujančių ir smurtą patyrusių mokinių tėvams (arba globėjams, rūpintojams), taip pat vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ar savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.
Pakeitimai numato ir tai, jog nemokamą psichologinę pagalbą laiku turi gauti ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys mokiniai, ir, jei to reikia, mokytojai. Tokia pagalba turi būti suteikiama neatlygintinai ir nedelsiant, tai yra, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Tuo atveju, kai smurtą patiria ar smurtauja nepilnametis, kartu su juo į psichologinę konsultaciją turi atvykti ir jo tėvai ar globėjai. Mokytojams iki šiol psichologinė pagalba mokymo įstaigose nebuvo teikiama.
Išplėstas ir smurto sąvokos apibrėžimas. Nuo šiol smurto apibrėžimas apima ir tokias formas kaip patyčios, patyčios kibernetinėje erdvėje, vaiko nepriežiūra. Patyčios teisės akte apibrėžiamos kaip tyčiniai pasikartojantys veiksmai prieš asmenį, kuriais fizinį ar psichologinį jėgos pranašumą turintys asmenys ar jų grupė siekia pažeminti jo orumą, jį įžeisti ar kitaip suketi fizinę ar psichologinę žalą. Vaiko nepriežiūra pagal įstatymą bus laikoma vaiko tėvų ar globėjų nepakankamas vaiko pagrindinių fizinių ar dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, kuris gali kelti grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ar socialinei sveikatai bei raidai.
Priimtos įstatymo pataisos papildytos pakeitimais, kuriais siekiama stiprinti pedagogų kompetencijas socialinių bei emocinių gebėjimų srityje. Vienas iš būdų – ne rečiau kaip kas ketverius metus pedagogai privalės tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje.
Privaloma pareiga švietimo įstaigos bendruomenėms nariams tampa ir pranešimas įstaigos vadovui apie pastebėta smurto atvejį.
Jau nuo 2017 metų sausio 1 dienos popieriniai civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimai (gimimo, santuokos, mirties ir kt.) taps nebūtini, nes duomenys bus kaupiami Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje. Tam šį mėnesį pritarė Seimas.
Nuo š. m. kovo 1 d. įsigaliojo paskutinėmis praėjusių metų dienomis priimtas civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas, pagal kurį aiškiau apibrėžtas kito teismo teisėjo paskyrimas nagrinėti bylą.
Kito teismo teisėjo paskyrimas bylos nagrinėjimui gali būti priimtas kuomet apygardos teismo pirmininkas konstatuoja esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, kurie yra to apygardos teismo veiklos teritorijoje. Atsitiktine tvarka atrinktos bylos gali būti paskiriamos nagrinėti kitame apylinkės teisme, esančiame to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje.
Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, kurios suteiks galimybę jau artimiausiu metu ginčus tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų spręsti paprasčiau, nes ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai bus ne rekomendaciniai, o privalomi.