Civilinė teisė - Infoteise.lt
Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybei. Pataisose numatyta daug pakeitimų, tarp kurių valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis, valstybės užsakomas studijų finansavimas, priėmimo kartelė (minimalus įstojimo balas), privaloma informacija studentams apie karjeros galimybes. Šios ir kitos priemonės kartu leis efektyviau panaudoti valstybės suteikiamą finansavimą studijoms bei pakels studijų ir mokslo kokybę Lietuvoje.
Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis teigia, kad naujasis Mokslo ir studijų įstatymas suteiks galimybę formuoti valstybės užsakymą studijoms, padės aukštosioms mokykloms pritraukti motyvuotus studentus. Įstatymo pakeitimai leis aktyviau bendradarbiauti mokslo įstaigoms ir verslui.
Valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis, ministro teigimu, leis efektyviai tenkinti valstybės poreikius rengiant specialistus, o kokybiškai dirbančios aukštosios mokyklos galės gauti didesnį valstybės finansavimą. Įstatymo projekte numatyta, kad valstybė ir aukštosios mokyklos kas trejetą metų pasirašytų sutartis, kuriomis būtų apibrėžtos aukštosios mokyklos veiklos kryptys, studentų priėmimo reikalavimai, būtų sudarytos sąlygos formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą bei rengimą. Taip pat tai pagerintų studijų bei mokslinių tyrimų kokybę, jų patrauklumą studentams iš kitų šalių. Pagal naująjį įstatymą numatyta skirti iki 5 proc. papildomų lėšų nuo aukštajai mokyklai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų, priklausomai nuo pasiektų rezultatų.
Skiriant studijų finansavimą numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimas į valstybės finansuojamas vietas turėtų būti vykdomas planuojant ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal kryptis, o menų studijose pagal konkrečias programas. Tai užtikrintų, kad valstybės finansavimas tektų toms specialybėms, kurios reikalingos valstybei.
Švietimo ir mokslo ministerijos tvirtinami minimalūs rodikliai priėmus įstatymo pataisas būtų privalomi ne tik tiems, kurie stoja į valstybės finansuojamas vietas, bet ir į mokamas. Taip būtų užtikrinamas kokybės augimas ir vienodi keliami priėmimo reikalavimai.
Taip pat numatyta, kad aukštosios mokyklos privalėtų teikti konsultacijas studentams karjeros galimybių klausimais. Tai padėtų užtikrinti geresnį absolventų įsidarbinimą. Be to, siekiant mokslo lankstumo, universitetams numatyta galimybė vykdyti ir 3 metų trukmės, 180 studijų kreditų, bakalauro studijas.
Žvelgiant į pasaulines aukštojo mokslo plėtros tendencijas, kurios siekia į doktorantūros procesą įtraukti žinioms imlų verslą tiesiogiai, įstatymo pataisose numatyta galimybė doktorantūrą vykdyti mokslo ir studijų institucijoms kartu su verslo subjektais. Tokia galimybė skatins vykdyti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.
Plenarinio posėdžio metu Seimas priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, pagal kurias numatyti įtvirtinti administracinę atsakomybę už nepilnamečių asmenų (jaunesnių nei 18 metų) tabako ar susijusių gaminių rūkymą, vartojimą ir jų turėjimą. Šioms naujoms nuostatoms pritarė 72 Seimo nariai, susilaikė 2, besipriešinančių pataisoms parlamentarų nebuvo.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinta, jog 18 metų amžiaus nesukakę asmenys, kurie rūkė, vartotojo ar turėjo tabako ar susijusių gaminių (pavyzdžiui elektroninių cigarečių ar jo pildomųjų talpyklų) yra baudžiami nuo 14 iki 28 eurų bauda bei konfiskuojami tabako ar susiję gaminiai. Jei nusižengia jaunesnis nei 16 metų amžiau asmuo, bauda skiriama jo tėvams ar globėjams. Pakartotiniai nusižengimai baudžiami 28 – 86 eurų dydžio bauda kartu konfiskuojant ir gaminius. Šios pataisos įsigalios nuo š. m. gegužės 1 d.
Plenarinio posėdžio metu Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias patikslinta įstatymo paskirtis. Numatyta, jog miškai turi būti tvarkomi siekiant aprūpinti šalį ir jos pramonę medienos žaliava.
Priimtos naujosios įstatymo nuostatos įtvirtinta, jog Miškų įstatymo paskirtis yra reglamentuoti miškų atkūrimą, naudojimą, apsaugą bei sudaryti teisines prielaidas, jog visi miškai, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, būtų tvarkomi pagal tokias pačias tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, būtų užtikrinamas racionalus miškų išteklių naudojimas, pirmiausiai siekiant aprūpinti šalies pramonę medienos žaliava, suteikti maksimalią socialinę bei ekonominę naudą, užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, didinti miškų produktyvumą, išlaikyti kraštovaizdžio stabilumą bei aplinkos kokybę, taip pat įtvirtinti galimybę tiek dabar, tiek ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nežalojant kitų ekosistemų. Seime taip pat buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje veikia 42 miškų urėdijos.
Priimant įstatymo pataisas balsavo 100 Seimo narių, iš jų už – 79, prieš – 5, susilaikė – 16. Priimant pataisas nuspręsta neįtvirtinti pirmumo teisės šalies gamintojams, siekiantiems įsigyti žaliavos iš valstybinių miškų.
Seimo Audito komitetas svarstė Turizmo įstatymo pataisas ir paskelbė, jog Valstybės prioritetu yra visiškas turistų interesų apsaugos užtikrinimas, o atvejai, kuomet kelionių organizatoriui nutraukus veiklą užsienyje nežinioje lieka turistai, neturėtų pasikartoti, taip pat galimybė atgauti už kelionę sumokėtus pinigus turėtų būti ne tik teorinė, bet ir praktinė.
Nuo kelionių organizatorių bankroto, pasak komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės, jokie įstatymai ir turizmo įmones kontroliuojančių institucijų veiksmai neapsaugos, nes tai verslo rizika. Tuo tarpu Valstybė turėtų užtikrinti, kad dėl įvykusio bankroto nenukentėtų turistai. Tai yra, jie būtų parvežami į Lietuvą, nepatirtų papildomų išlaidų dėl apgyvendinimo (jei iš anksto už tai yra sumokėję kelionių organizatoriui), taip pat neišvykę į kelionę asmenys atgautų visus sumokėtus pinigus. Tai turi užtikrinti kelionių organizatorius, apdrausdamas savo įsipareigojimus.
Komiteto pirmininkė J. Vaickienė pabrėžė, kad įstatymai turi būti aiškūs ir paprasti. Komitetas susipažino su Estijos Turizmo įstatymu ir pamatė, jog įstatymo nuostatos yra puikiai suprantamos, trumpos. Komiteto nuomone tai yra geroji praktika, kuri siūloma ir Lietuvos Turizmo įstatymui. Kartu buvo pasiūlyta išplėsti bei patikslinti Valstybinio turizmo departamento funkcijas atliekant kelionių organizatorių kontrolę.
Seimo posėdyje buvo pateikti Administracinių bylų teisenos ir Administracinių ginčų komisijų įstatymų pataisų projektai. Šiais projektais siekiama, kad administracinis procesas taptų greitesnis, paprastesnis, aiškesnis ir patogesnis savo teises ir teisėtus interesus teisme ginančiam asmeniui.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, jog administraciniuose apygardų teismuose gautų bylų daugėja, o jų nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių užsitęsia. Dėl to būtina ieškoti galimybių šį procesą pagreitinti, siekti, jog sprendimai teismuose būtų priimami greičiau. Per 2014 metus apygardų administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 12,8 tūkst. administracinio pobūdžio bylų. 2013 m. tokių bylų buvo 11,72 tūkst., o 2012 m. dar mažiau – 7,9 tūkst.
Parengtose pataisose numatyta peržvelgti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles siekiant, kad tam tikras bylas, kurios šiuo metu priskiriamos tik Vilniaus apygardos teismui, galėtų nagrinėti ir kitų šalies apygardų administraciniai teismai. Tokiu būdu būtų galima išplėsti bylų nagrinėjimo rašytinio proceso būdu galimybes, taip pat nustatyti, kad daugiau bylų galėtų nagrinėti ne trijų teisėjų kolegija, o teisėjai vienasmeniškai.
Teisės aktų projektuose numatyta ir tai, kad skundo padavimo terminas negalėtų būti atnaujinamas, jei nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo, veiksmo atlikimo ar nuo kito teisės akto bei įstatymo numatyto klausimo išsprendimo pasibaigimo praėjo daugiau nei 10 metų, išskyrus tuos atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, kuri yra susijusi su administracinio akto priėmimu, neveikimu ar veiksmo atlikimu.
Pataisomis siūloma gerinti proceso dalyvių teisinę padėtį. Priėmus pakeitimus atsakovai ar tretieji suinteresuoti asmenys galėtų pasisakyti, kuomet teismas spręstų termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Pasisakymo teisė taip pat būtų suteikiama ir sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar panašiose situacijose. Numatytas ir baigtinis sąrašas asmenų, kurie galėtų atstovauti administracinėse bylose pagal pavedimą. Tokiu būdu būtų siekiama stiprinti kvalifikuotą atstovavimą teismo procese.
Teisingumo ministerija siūlo Administracinių ginčų komisijų įstatymo pataisose įtvirtinti taikos sutarties sudarymo institutą ikiteisminiame bylos nagrinėjime. Jei būtų neįvykdomi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimti sprendimai, kuriais buvo išspręstas ginčas bei kurie nebuvo per nustatytą terminą apskųsti teismui, jie būtų vykdomi priverstinai pagal Civilinio proceso kodekse numatyta tvarką, o šių sprendimų peržiūros teisme nebereikėtų.