korupcijaŠ. m. balandžio 9 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo būtų užtikrinamas žmonių asmens duomenų konfidencialumas, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, daromą ar galimai padarytą korupcinę veiką. Šio projekto iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nurodo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų anonimiškumas garantuojamas tik baudžiamajame procese, o viešajame administravime, tarnybinių nusižengimų tyrimų metu, taip pat administraciniame ir civiliniame procese to pasigendama.

Įstatymų keitimo projekte numatyta pakeisti Viešojo administravimo, Administracinių bylų teisenos įstatymus, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Civilinio proceso kodeksą. Juose bus įtvirtintos galimybės neatskleisti asmens duomenų tų žmonių, kurie praneš apie pareigūnų ir kitų minėtų darbuotojų daromą ar galima padarytą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą.

Korupcinio pobūdžio administraciniais pažeidimais yra laikomi tie pažeidimai, kurie pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas. Tai negalioja tais atvejais, kuomet pažeidžiamos drausminio pobūdžio nuostatos.

Piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi, viršijantys įgaliojimus, piktnaudžiaujant jais, atskleidžiant komercines paslaptis ir kiti susiję pažeidimai yra laikomi korupcinio pobūdžio tarnybiniais nusižengimais. Šie gali lengvai būti palaikomi baudžiamąja atsakomybe, jei padaroma didelė žala.

Pagal 2014 metais atliktą sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ matoma, kad vos 18 proc. gyventojų yra linkę pranešti apie korupciją. Įmonių vadovų skaičius dvigubai didesnis – 36 proc., o tarp valstybės tarnautojų linkusių pranešti tik 29 proc. Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl nenorima pranešti apie korupciją yra tai, kad bijoma rimtai nukentėti. Tikimasi, jog priėmus šiuos teisės aktus reikšmingai padaugėtų pranešančiųjų apie korupcinio pobūdžio pažeidimus, tad būtų galima išvengti valstybės turto bei lėšų švaistymo, padidėtų viešojo sektoriaus skaidrumas, šalis taptų patrauklesnė investuotojams.

Šias pataisas dar turi svarstyti Seimas.

neįgalusisSeime priimtos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisos, kurios leis užtikrinti, jog psichinę negalią turintys asmenys gautų pagalbą, o ne būtų piktnaudžiaujama jų veiksnumo apribojimais.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad įgyvendinant Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas numatomas veiksnumo ribojimas tik esant konkretiems atvejams ar tam tikrose srityse. Ministro teigimu reikia skatinti ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis. Ministerijos parengtos teisės užkirs kelia įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimams neveiksnumo srityje, o negalią turintys asmenys turės daugiau teisių, nebeliks jokių teisinių galimybių dėl nedidelio sutrikimo neįgaliuosius pripažinti neveiksniais.

Rengiant šias pataisas buvo iš esmės pakeisti asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo neveiksniu institutai. Šiuo metu tik asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, gali būti pripažinti ribotai veiksniais, apribojant jų galimybes disponuoti turtu.

Seime priimtose pataisose įtvirtinama, kad veiksnumas gali būti ribojamas visiems psichikos sutrikimų turintiems asmenims, tačiau tik tuo atveju, kai teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvadomis, pripažintų, jog toks ribojimas konkrečiam asmeniui yra neišvengiamas. Tokia tvarka leistų užtikrinti, kad asmuo teismo numatytose srityse sprendimus priimtų tik su juo besirūpinančio asmens sutikimu, tuo tarpu kitose srityse galėtų veikti visiškai savarankiškai. Toks reguliavimas leistų neskatinti pasirinkti asmens pripažinimo neveiksniu.

Kovo 27 dieną priimtose pataisose numatytas ir asmens neveiksnumo instituto nuostatų keitimas, pagal kurias numatoma, jog asmuo galėtų būti pripažįstamas neveiksniu tose srityse, kur jis negali veikti savarankiškai. Tose srityse jis veiktų su rūpintojo sutikimu ar jo vardu veiktų globėjas. Be to, neveiksniu pripažintas asmuo turės galimybę ne dažniau kaip kartą per metus pats kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu. Taip bus galima išvengti situacijų, kuomet neveiksnaus asmens sveikatos būklei pagerėjus globėjai nesikreipia į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.

Tuo atveju, jei pats asmuo ar kiti įstatyme numatyti asmenys per metus nuo teismo sprendimo priėmimo, pagal kurį asmuo pripažintas neveiksniu, nesikreips į teismą, pareigą peržvelgti neveiksnaus asmens sveikatos būklę turės numatyta sudaryti Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ją numatoma sudaryti iš nepriklausomų specialistų. Taip pat numatyta, kad komisija veiklą vykdytų kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Jei komisija nuspręs, kad asmens būklė pasikeitė, ji kreipsis į teismą, o teismas peržvelgs savo anksčiau priimtą sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Tiems asmenims, kuriems dėl psichikos sutrikimų ar esant kitoms priežastims sunku priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius jo interesus, bus numatoma galimybė sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį. Jam veikiant savarankiškai kartu turės dalyvauti ir asmuo, kuris teikia jam pagalbą. Tokias sutartis registruos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras. Sutartį turės tvirtinti notarai, o jos pagrindu galėtų būti apimtas sprendimo priėmimui reikalingos informacijos rinkimas, jos pateikimas asmeniui, alternatyvių sprendimų nurodymas bei jų rezultatų aptarimas.

Pataisose numatyta naujovė – išankstinis nurodymas. Tai galimybė asmeniui, kuris yra veiksnus, pateikti nurodymus, kurių turėtų būti paisoma jei ligai progresuojant ar esant kitoms priežastims asmuo taptų neveiksniu ar dalinai neveiksniu. Šiame nurodyme asmuo galėtų nurodyti asmenis, kuriuos pageidautų, jog teismas skirtų globėjais, taip pat išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje, pateikti nurodymus dėl jo turtinių ir neturtinių įsipareigojimų. Asmuo galėtų nurodyti ir asmenis, kurių teismas neturėtų skirti jo globėjais. Nurodymai būtų registruojamai Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre, juos būtų galima bet kuriuo metu papildyti, pakeisti ar panaikinti.

Įstatymų pakeitimuose numatyta, kad asmeniui valstybės garantuota antrinė teisinė nemokama pagalba būtų skiriama ne tik sprendžiant klausimą dėl jo neveiksnumo, bet ir prižiūrint teismo sprendimą, sprendžiant hospitalizavimo ar kitus gydymo klausimus.

Verta atkreipti dėmesį, kad priimti pakeitimai įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos, o iki to laiko priimti teismo sprendimai, pagal kuriuos asmenys pripažįstami neveiksniais, turės būti iš naujo peržiūri per dvejus metus, tai yra, iki 2018 m. sausio 1 d.

inheritanceTeisingumo ministerijos parengtoms Civilinio kodekso pataisoms, pagal kurias būtų užtikrintas paveldėjimo procedūrų operatyvumas ir aiškumas, pritarė Vyriausybė.

Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso normas, į notarą įpėdiniai turi kreiptis per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo palikėjo mirties arba nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, tačiau tai galioja tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima. Paveldėjimo procedūros neretai užsitęsia ilgai, dažnai dėl to, jog pirmos eilės įpėdiniai atsisako palikimo, o antros eilės įpėdiniai vėl turi 3 mėn. terminą nuo atsisakymo dienos.

Teisingumo viceministras Julius Pagojus pažymi, jog Teisingumo ministerija siūlo įteisinti, jog visi įpėdiniai, kurie pretenduoja į palikimą (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą), turėtų priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Taip procedūros taptų aiškesnės ir paprastesnės.

Tokie Civilinio kodekso pakeitimai, pasak J. Pagojaus, paskatintų operatyvesnį paveldimo turto savininkų išaiškinimą, procedūrų vykdymą. Taip pat, būtų geriau atsižvelgiama į paveldimo turto bendraturčių, palikėjų kreditorių interesus, teises.

Po Vyriausybės pritarimo šios Civilinio kodekso pataisos bus perduotos svarstymui Seime.

Teisingumo ministerija primena, kad pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai ir įvaikiai, antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai, o trečios eilės įpėdiniais laikomi seneliai ir provaikaičiai.

786 strasbourg court of human rightsSeime kovo 12 d. pritarta Teisingumo ministerijos pateiktam siūlymui ratifikuoti du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus, kurie pagerintų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) darbo efektyvumą bei išplėstų jo kompetenciją. Įstatymo projekte siūloma ratifikuoti protokolus Nr. 15 ir Nr. 16, kurie iš dalies keičia Konvenciją.

Konvenciją papildantis Protokolas Nr. 16 aukščiausiems valstybės teismams ir tribunolams suteikią galimybę kreiptis į EŽTT prašant nuomonės ar patarimo dėl principinio klausimo, kuris susijęs su teisių ir laisvių aiškinimu, įtvirtintu Konvencijoje ar protokoluose.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, šiam Protokolui įsigaliojus atsiras teisinė galimybę Lietuvos Konstituciniam, Aukščiausiajam ir Vyriausiajam administraciniam teismu kreiptis konsultacijos į Strasbūro teismą, kuomet byloje iškils klausimas, ar buvo pažeistos žmogaus teisės. Įsigaliojus šiai tvarkai Lietuvoje turėtų sumažėti žmogaus teisių pažeidimų atvejų.

Seimui Teisingumo ministerija kartu pateikė ir Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Konstitucinio Teismo įstatymo bei Teismų įstatymo pakeitimų projektus, kurie reikalingi norint sudaryti sąlygas minėtiems aukščiausiems teismams kreiptis į EŽTT iškilus žmogaus teisių klausimams.

Protokolo Nr. 15 nuostatomis yra siekiama išlaikyti ir pagerinti EŽTT darbo efektyvumą. Konvencijos preambulėje įrašytas kertinis Konvencijos mechanizmo subsidiarumo principas ir jį atitinkanti laisvės doktrina, suformuota EŽTT praktikoje.

Protokole Nr. 15 atsiras ir naujovės, kurios gali būti labai svarbios. Pirmiausia, nuo iki šiol galiojusių 6 mėnesių iki 4 mėn. sutrumpės terminas, skirtas paduoti peticijai EŽTT. Terminas skaičiuojamas nuo paskutinio nacionalinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat atimama galimybė bylos šalims prieštarauti Strasbūro teismo kolegijos sprendimui perduoti bylos nagrinėjimą Didžiajai Kolegijai, tuo atveju, kuomet byla kelia sudėtingą EŽTK, jos protokolų aiškinimo klausimų ar tuo atveju kai klausimų nagrinėjimas gali būti nesuderinamas su ankstesniu EŽTT sprendimu. Protokole Nr. 15 numatyta panaikinti išlyga dėl individualios peticijos nepriimtinumo pagrindo, kuomet pareiškėjas nepatiria didelės žalos.

Protokolą Nr. 15 šiai dienai yra pasirašiusios 39 valstybės. Jis įsigalios tik tuo metu, kai visos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos sutariančios šalys išreikš sutikimą būti siejamos šio protokolo. Tuo tarpu Protokolas Nr. 16 įsigalioja kai sutikimą pareiškia bent 10 šalių. Šiuo metu jį pasirašė net 16 valstybių.

55701Teisingumo ministerijos pateiktoms Notariato įstatymo pataisoms posėdžio metu pritarė Vyriausybė. Pataisose numatytas notarų teikiamų paslaugų išplėtimas bei jų kontrolės didinimas. Įstatymo projekte siūloma į notaro teikiamų paslaugų sąrašą įtraukti mediatoriaus (tarpininko) paslaugą. Šiuo metu Lietuvoje jau yra sudarytos teisinės prielaidos taikyti mediacija (taikinamąjį tarpininkavimą) kaip vieną iš alternatyvų ginčų sprendimui.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi peržvelgti notarų teikiamų paslaugų sąrašą bei įteisinti naujų paslaugų. Viena iš jų gali būti mediacija, kurią šiuo metu siekiama aktyviai skatinti.

Mediatoriumi (tarpininku) įprastai yra skiriamas teisės srities profesionalas, turintys reikiamų žinių ir galintis užtikrinti kvalifikuotą pagalbą susitaikant šalims. Notarai galėtų teikti šias paslaugas, o platesnis paslaugos pritaikymas padėtų sumažinti krūvį, tenkantį teismams.

Projekte taip pat numatyta galimybė notarams Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinti dokumentus pažyma (Apostille). Šiai dienai užsienio valstybėms pateikiamus dokumentus, kuriuos išdavė Lietuvos institucijos, pažyma tvirtina tik Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Projekte numatyti pakeitimai suteiktų galimybę pagerinti paslaugų prieinamumą bei sumažintų dokumentų tvirtinimo kaštus, kadangi asmenys galėtų paslaugą gauti arčiau savo gyvenamosios vietovės (notarai dirba kiekvienoje šalies savivaldybėje).

Dar viena paslauga, kurią Teisingumo ministerija įstatymo pataisomis siūlo įtraukti – teisė notarams atlikti vykdomuosius įrašus ne tik užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, čekiuose, bet ir sandoriuose, kurie patvirtinti pagal notarinę formą. Ši galimybė padėtų dar labiau sumažinti teismų krūvį, nes dalis skolų būtų išieškoma ne ginčo tvarka.

Numatyta išplėsti ir kontrolės ribas. Teisingumo ministro paskirti asmenys įgytų teisę kontroliuoti ne tik kaip laikomasi Notariato įstatyme esančių reikalavimų, bet ir kitų taisyklių ar teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų.

Po Vyriausybės pritarimo šios pataisos bus perduodamos svarstyti Seimui. 

Top