2023 m. balandžio 21 d. Mykolo Romerio universitete (MRU)  konferencijoje „Veiksmingo fizinių asmenų bankroto proceso užtikrinimas“  įžvalgomis dėl veiksmingo fizinių asmenų bankroto proceso užtikrinimo dalinosi teisėjai, advokatai, nemokumo administratoriai, MRU mokslininkai.

Išpopuliarėjus nuotoliniam darbui vis daugiau darbdavių suteikia savo darbuotojams galimybę ne tik dirbti iš namų ar bet kurios kitos patogios vietos Lietuvoje, bet taip pat pasinaudoti darbostogomis ir nuotolinę darbo vietą susikurti kad ir tolimajame Balyje.

Artėjant mokinių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Nors dažniausiai (apie 75 proc.) į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Šiandien gana įprasta, kad dirbantys asmenys nuolat migruoja iš vienos bendrovės į kitą. Socialinio tinklo „LinkedIn“ tyrimai rodo, kad net 72 proc. Z kartos darbuotojų per artimiausius metus planuoja pakeisti darbą. Dėl šios priežasties įmonės neriasi iš kailio siekdamos pervilioti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, siūlydamos ne tik didesnį atlygį, bet ir papildomas naudas (galimybes dirbti iš namų, darbostogas (angl. workation), vaisius biure, papildomą sveikatos draudimą ir t.t.).

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje trys vienos lyties asmenų poros kreipiasi į teismą, siekdamos apginti savo teisę kurti šeimą ir registruoti santuoką Lietuvoje. Tolerantiško Jaunimo Asociacijos,  inicijavusios  šias strategines bylas, teigimu, jomis siekiama išspręsti  pagrindines kliūtis šių porų santykių pripažinimo ir reglamentavimo srityje.

Šiandien, socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos laikais, kai didelė dalis komunikacijos persikelia į virtualią erdvę, neretai nuomonę apie žmogų susidarome tik iš jo viešų pasisakymų ar žiniasklaidos.

Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbdaviai, pasinaudodami darbuotojų teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nežinojimu ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, neteisėtai taiko išskaitas iš darbo užmokesčio ir naudojasi jomis kaip būdu sumokėti mažiau.

Lietuvoje vis dar retai naudojamasi „teise būti pamirštam“ (angl. The right to be forgotten). Taip vadinama užklausa organizacijoms, kad šios ištrintų apie žmogų turimus duomenis. Vienas iš būdų pasinaudoti šia teise yra kreiptis į internetinius paieškos variklius, kad būtų panaikinta viešai prieinama informacija.