Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 kovo 18

euro money1Finansų ministro Rimanto Šadžiaus pateiktą ir pristatytą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą svarstė Seimas posėdžio kovo 17 d. metu. Šioms nuostatoms pritarė 56 Seimo nariai, 44 susilaikė, o 4 išreiškė neigiamą nuomonę.

Naujuoju įstatymu ir jį lydinčiais teisės aktais siekiama apriboti atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Priėmus įstatymą, fiziniai asmenys galės tarpusavyje atsiskaityti iki 5 tūkstančių eurų, o jei bent viena iš šalių yra fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla ar yra juridinis asmuo, atsiskaitymai grynaisiais pinigais bus galimi tik iki 3 tūkst. eurų.

Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, toks sprendimas pasirinktas, nes tai yra veiksminga priemonė kovoje prieš šešėlinę ekonomiką, puiki prevencinė priemonė. Ministro teigimu, žinomos net kelios veiklos sritys, kuriose didelė apyvartos dalis yra grynaisiais pinigais, tarp jų automobilių prekyba, metalo, miško, medienos ar maisto pramonės perdirbimo, supirkimo rinkos. Kartu tai paliestų ir nekilnojamojo turto sandorius, kurie neretai vykdomi grynaisiais pinigais.

Šis apribojimas visų šalies piliečių ir jų sandorių nepalies, tam numatytos išimtys. Ribojimas nebus taikomas, kuomet asmenys mokėjimą atliks per banką ar kitas mokėjimo įstaigas (tokias kaip valiutos keitykla, kredito unija). Taip pat įnešant pinigus į banko sąskaitą per bankomatą, esant atvejams, kuomet nėra fizinių galimybių atsiskaityti kitais būdais, tačiau tais atvejais turės būti nustatoma mokėtojo asmens tapatybė. Apie sandorius, kurie vyks grynais pinigais viršijant nustatytas ribas dėl išimčių, reikės informuoti mokesčių administratorių. Verslo subjektai, fiziniai asmenys vykdantys ūkinę komercinę veiklą, kurių veiklos teritorijoje nėra galimybių naudotis ne grynaisiais pinigais, turės apie tai įspėti mokesčių administratorių ir jiems taip pat nebus taikomi ribojimai.

Šiuo projektu tikimasi iš esmės sumažinti šešėlinę ekonomiką, pagerinti jos kontrolės efektyvumą, didinti operacijų skaidrumą, patikimumą, o kartu surinkti ir daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Įstatymo svarstymas tęsiamas Seimo komitetuose, o Seimo posėdyje jis bus svarstomas gegužės 14 d.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 kovo 10

0c87a44Š. m. kovo 4-5 dienomis oficialiu vizitu į Armėniją išvykęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis susitiko su Armėnijos prezidentu Seržu Sargsianu ir teisingumo ministru Hovhanesu Monoukianu bei aptarė vykdomas teisines reformas ir ekonominio bendradarbiavimo galimybes.

Susitikime su Armėnijos prezidentu J. Bernatonis teigė, kad yra patenkintas Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimu, kuris vyksta sklandžiai. Ministro teigimu, Lietuva yra visuomet pasirengus pasidalinti savo patirtimi ir yra pasiryžus tęsti bei stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje. Taip pat pabrėžiama, kad Europos Sąjunga prisiima įsipareigojimą stiprinti dvišalį bendradarbiavimą su visais Armėnijos įstojimo į Eurazijos ekonominę sąjungą įsipareigojimais suderinamose srityse. Taip pat tikimasi, kad jau artimu metu bus aiškiai nustatytos bendradarbiavimo gairės.

Armėnijos ir Lietuvos dvišalės prekybos apimtys nuolatos didėja, dėl ko didėja ir Lietuvos verslo atstovų susidomėjimas Armėnijos rinka. Tikimasi, kad kovo mėnesio pabaigoje įvyksianti verslo misija Armėnijoje tik dar labiau sustiprins abiejų valstybių bendradarbiavimą.

Susitikimo su teisingumo ministru H. Moniukianu ir teisingumo ministerijos atstovais metu buvo aptartos įgyvendinamos teisinės reformos, buvo akcentuojama bendradarbiavimo svarba tarp Rytų partnerystės šalių teisėsaugos institucijų.

Vizito Armėnijoje metu ministras Juozas Bernatonis pristatė teisines reformas, kurios šiuo metu vykdomos Lietuvoje. Vietos atstovus ministras supažindino su galimybe civilinių bylų nagrinėjimo metu naudoti vaizdo konferencijas, taip pat pristatė grupinio ieškinio galimybę bei rengiamus projektus, kuriais bus perleidžiamos kai kurios funkcijos kitoms institucijoms, suteikiant galimybę teismams dirbti efektyviau.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 kovo 04

Po ilgo laiko pagaliau pasirašyta sutartis tarp Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir UAB „Panevėžio miestprojektas“ dėl naujo pastato projektavimo darbų. Pagal sutartį rangovai techninį pastato projektą parengs dar šiais metais. Naujasis Šiaulių tardymo izoliatorius bus talpesnis ir modernesnis.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, esamos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra prastos. Daugiau nei 100 metų skaičiuojantį tardymo izoliatorių pakeisiantis naujasis turėtų pagerinti sąlygas tiek sulaikytiems asmenims, tiek ir tardymo izoliatoriaus personalui.

Ministras J. Bernatonis teigia, jog naujo tardymo izoliatoriaus projektavimas yra svarbus etapas, reiškiantis, jog Lietuvoje bausmių vykdymo sistema tobulėja ir keičiasi į gerą. Nors projektavimo darbai tik pradžia, tai yra didelis žingsnis pirmyn siekiant pritaikyti Lietuvos laisvės atėmimo įstaigas pagal Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės nustatytas žmogaus teisių normas.

Šios įkalinimo įstaigos projektavimas ir statyba vykdoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą. Projektavimo sutarties bendra vertė siekia 184 tūkst. 500 eurų.

Dar 1999 metais Kalėjimų departamentas turėjo parengtą techninį projektą „Panevėžio m. 400 vietų tardymo izoliatorius (arešto namai)“. Pagal pasirašytą sutartį projekto rangovai įsipareigoja šį projektą pakoreguoti taip, kad jis tiktų naujam sklypui Malavėniukų kaime, Šiaulių rajone.

Nauja laisvės atėmimo įstaiga turėtų būti pastatyti iki 2018 m. gruodžio 18 d., o joje tilptų 600 nuteistųjų.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 kovo 09

policijaVidaus reikalų ministerija (VRM) ir Nacionalinė teismų administracija kovo 5 dieną organizavo diskusiją prie apskirto stalo „Teisėsauga ir teismai visuomenės ir pareigūnų akimis“.

Diskusijos metu buvo pristatyti tyrimų apie gyventojų lūkesčius ir požiūrį į teisėsaugos institucijas, viešojo saugumo būklės ir jausmo suvokimą rezultatai. Kartu paskelbti ir policijos pareigūnų, ugniagesių, pasieniečių, prokurorų ir teisėjų apklausų rezultatai.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, kad siekiant palankaus visuomenės vertinimo galima pasirinkti du kelius. Pirmasis – nevykdyti apklausų ir nežinoti situacijos, tačiau teigti, jog viskas yra gerai. Antrasis – tirti esamą situaciją, bendrauti su žmonėmis, rasti silpnąsias teisėsaugos vietas ir imtis pokyčių, kurių tikisi visuomenė. Ministras džiaugiasi, jog kiekvienais metais vidaus reikalų ministerijai pavaldžių institucijų vertinimas gerėja. Pasak S. Skvernelio tai lemia nuoseklus darbas, permainos, keliama pareigūnų kvalifikacija ir kiti susiję veiksmai.

Vykdyta apklausa yra viena didžiausių ir išsamiausių tarp tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje. Pagal parengtą klausimyną 2014 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais tyrimą atliko šioje srityje besispecializuojanti bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas vykdytas visose šalies savivaldybėse individualaus interviu metodu apklausiant 15-75 metų gyventojus (viso apklausti 3007 gyventojai). Pareigūnų apklausa vykdyta 2014 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais, apklausiant 9410 policijos pareigūnų, ugniagesių, pasieniečių, prokurorų ir teisėjų. Tai yra kiek daugiau nei pusė visų pareigūnų.

Tyrimo duomenimis, per 2005-2014 metus stipriai išaugo saugumo savo gyvenamoje vietoje suvokimas (nuo 47 iki 80 proc.) Kilo bei gerėjo ir kiti rodikliai. 26 proc. daugiau žmonių (nuo 40 iki 66 proc.) mano, kad jų gyvenamojoje vietoje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, taip pat gerėjo ir kriminogeninės situacijos vertinimas (nuo 29 iki 61 proc.) Pastebimas ir didesnis pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. 2014 metais į policiją kreipėsi 77 proc. nukentėjusių asmenų.

Geriausiai gyventojai atsiliepė apie ugniagesių ir policijos pareigūnų darbą. Teigiamai policijos darbą vertinančių gyventojų padaugėjo nuo 43 iki 68 proc. Pagerėjo ir teismų bei prokurorų darbo vertinimas. Maždaug pusė apklaustųjų jų darbą vertino teigiamai. Dažniausiai šias institucijas gyventojai vertino ne savo asmenine patirtimi, o per žiniasklaidą formuojant nuomonę. Tiesiogiai su šiomis institucijomis susidūrė tik 4 proc. (su prokuratūros veikla) ir 8 proc. (su teismų veikla) gyventojų.

Buvo siekiama išsiaiškinti ir koks minėtų profesijų prestižo suvokimas, vertinimas. Pastebėta, kad gyventojai palankiau vertino atskirtų institucijų darbo prestižą nei jose dirbantys pareigūnai. Manančių, kad teisėjo darbas yra prestižinis buvo net 69 proc. tarp gyventojų ir tik 48 proc. tarp teisėjų. Skirtumas tarp prokurorų, pasieniečių ir policijos pareigūnų vertinimų buvo net dvigubas. 66 proc. gyventojų manė, kad prokurorų darbas yra prestižinis, o tokia pat nuomonę išreiškė tik trečdalis prokurorų, pasieniečių darbą prestižinių laikė 55 proc. gyventojų ir 19 proc. pasieniečių, o policijos pareigūnų darbo prestižą įvertinto ketvirtadalis gyventojų ir tik mažiau nei penktadalis policijos pareigūnų (19 proc.) Tik ugniagesiai savo darbą buvo linkę labiau laikyti prestižiniu nei gyventojai.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2015 kovo 03

accident4Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasisako už griežtesnę kovą su neblaiviais pareigūnais ir pasirašė pavedimą dėl pareigūnų drausmės laikymosi ir kovos su etikos normų pažeidimais. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, įskaitant narkotines, turi būti vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Tokį nurodymą ministras pateikė šių įstaigų vadovams:

  • Policijos departamentas;
  • Valstybės sienos apsaugos tarnyba;
  • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;
  • Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;
  • Vadovybės apsaugos departamentas;
  • Viešojo saugumo tarnyba.

Ministro S. Skvernelio įsitikinimu, už minėtą pažeidimą turi būti taikoma griežčiausia bausmė – atleidimas iš tarnybos. Nei vienam pareigūnui negali būti suteikta malonė ir vairavimas išgėrus ar apsvaigus neturi būti pateisinamas ir toleruojamas. Šiuo metu ne visos statutinės įstaigos lygiaverčiai vertina savo pavaldinių padarytus pažeidimus. Policijos pareigūnai nubaudžiama griežčiausiomis bausmėmis, tuo tarpu kitos tarnybos į tokį patį pažeidimą dažnu atveju žiūri atlaidžiau ir jų pavaldiniai atsiperka tik įspėjimais ar kitomis švelnesnėmis nuobaudomis. Susidariusią situaciją reikia keisti ir visus be išimties pareigūnus, tiek policininkus, tiek ugniagesius, tiek kitus, reikia bausti vienodai griežtai.

Centrinių įstaigų vadovai taip pat gavo pavedimą kontroliuoti, jog visi pareigūnai darbo metu būtų blaivūs ir laikytųsi kitų drausmės bei etikos reikalavimų. Apie kontrolės ir prevencijos priemones organizacijų vadovai turi informuoti Vidaus reikalų ministeriją.

Top