Šiandien Vyriausybėje pritarta Teisingumo ministerijos parengtam Pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo išplečiama įstatyminė pranešėjo apsauga. Valstybės apsaugą numatoma suteikti ne tik pačiam pranešėjui, bet ir jam padėjusiems asmenims. 

„Siekiant apsaugoti viešąjį interesą, svarbu plėsti apsaugos mechanizmą asmenims, pateikusiems informaciją apie galimus pažeidimus. Naujos priemonės padės ne tik geriau apsaugoti pranešėjus, informavusius apie neteisėtą veiklą, bet ir bus dar vienas žingsnis diegiant aiškius skaidrumo ir saugumo standartus", – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Nauju reglamentavimu taip pat siūloma į pažeidimų sąrašą įtraukti ir pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, pavyzdžiui, ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių, pelno mokesčio taisyklių pažeidimus, bei kitus pažeidimus, kenkiančius ES finansiniams interesams.   

Numatoma įtvirtinti galimybę asmeniui, pateikiančiam informaciją apie pažeidimą, tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją, o nebūtinai naudotis vidiniu pranešimo kanalu. 

Kartu siūloma stiprinti asmenų konfidencialumo apsaugą, numatant, kad informacija apie asmenis, tyrime nedalyvaujantiems asmenims negalėtų būti teikiama, o tapatybė atskleidžiama tik tuomet, kai tai yra būtina ir proporcinga atliekant tyrimą. 

Projektu siūloma drausti daryti neigiamą poveikį ne tik asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimą, jų šeimos nariams, bet taip pat giminaičiams, kolegoms, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos narys, giminaitis, kolega dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių. 

Kompetentingas subjektas ar institucija, gavę informaciją apie pažeidimą, turėtų informuoti tokią informaciją pateikusį asmenį apie informacijos gavimą, pateikti „grįžtamąją informaciją“ bei perduoti informaciją per nustatytą trumpą laiką. 

Be to, ketinama reglamentuoti įstaigos ir kompetentingos institucijos pareigą įrašus apie kiekvieną gautą pranešimą saugoti 5 metus nuo paskutinio priimto sprendimo.  

Pranešėjo prašymu arba paaiškėjus, kad buvo tyčia pateikta melaginga informacija, būtų suteikiama galimybė kompetentingai institucijai priimti sprendimą dėl pranešėjo statuso panaikinimo.  

Šis reglamentavimas padės įgyvendinti ir ES direktyvą, kuria siekiama ES mastu stiprinti pranešėjų apsaugos sistemą. Jos nuostatas į nacionalinę teisę numatoma perkelti iki 2021 m. gruodžio 17 d.