Cigarette

Plenarinio posėdžio metu Seimas priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, pagal kurias numatyti įtvirtinti administracinę atsakomybę už nepilnamečių asmenų (jaunesnių nei 18 metų) tabako ar susijusių gaminių rūkymą, vartojimą ir jų turėjimą. Šioms naujoms nuostatoms pritarė 72 Seimo nariai, susilaikė 2, besipriešinančių pataisoms parlamentarų nebuvo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinta, jog 18 metų amžiaus nesukakę asmenys, kurie rūkė, vartotojo ar turėjo tabako ar susijusių gaminių (pavyzdžiui elektroninių cigarečių ar jo pildomųjų talpyklų) yra baudžiami nuo 14 iki 28 eurų bauda bei konfiskuojami tabako ar susiję gaminiai. Jei nusižengia jaunesnis nei 16 metų amžiau asmuo, bauda skiriama jo tėvams ar globėjams. Pakartotiniai nusižengimai baudžiami 28 – 86 eurų dydžio bauda kartu konfiskuojant ir gaminius. Šios pataisos įsigalios nuo š. m. gegužės 1 d.

turistasSeimo Audito komitetas svarstė Turizmo įstatymo pataisas ir paskelbė, jog Valstybės prioritetu yra visiškas turistų interesų apsaugos užtikrinimas, o atvejai, kuomet kelionių organizatoriui nutraukus veiklą užsienyje nežinioje lieka turistai, neturėtų pasikartoti, taip pat galimybė atgauti už kelionę sumokėtus pinigus turėtų būti ne tik teorinė, bet ir praktinė.

Nuo kelionių organizatorių bankroto, pasak komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės, jokie įstatymai ir turizmo įmones kontroliuojančių institucijų veiksmai neapsaugos, nes tai verslo rizika. Tuo tarpu Valstybė turėtų užtikrinti, kad dėl įvykusio bankroto nenukentėtų turistai. Tai yra, jie būtų parvežami į Lietuvą, nepatirtų papildomų išlaidų dėl apgyvendinimo (jei iš anksto už tai yra sumokėję kelionių organizatoriui), taip pat neišvykę į kelionę asmenys atgautų visus sumokėtus pinigus. Tai turi užtikrinti kelionių organizatorius, apdrausdamas savo įsipareigojimus.

Komiteto pirmininkė J. Vaickienė pabrėžė, kad įstatymai turi būti aiškūs ir paprasti. Komitetas susipažino su Estijos Turizmo įstatymu ir pamatė, jog įstatymo nuostatos yra puikiai suprantamos, trumpos. Komiteto nuomone tai yra geroji praktika, kuri siūloma ir Lietuvos Turizmo įstatymui. Kartu buvo pasiūlyta išplėsti bei patikslinti Valstybinio turizmo departamento funkcijas atliekant kelionių organizatorių kontrolę.

teismasSeimo posėdyje buvo pateikti Administracinių bylų teisenos ir Administracinių ginčų komisijų įstatymų pataisų projektai. Šiais projektais siekiama, kad administracinis procesas taptų greitesnis, paprastesnis, aiškesnis ir patogesnis savo teises ir teisėtus interesus teisme ginančiam asmeniui.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, jog administraciniuose apygardų teismuose gautų bylų daugėja, o jų nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių užsitęsia. Dėl to būtina ieškoti galimybių šį procesą pagreitinti, siekti, jog sprendimai teismuose būtų priimami greičiau. Per 2014 metus apygardų administraciniuose teismuose buvo išnagrinėta 12,8 tūkst. administracinio pobūdžio bylų. 2013 m. tokių bylų buvo 11,72 tūkst., o 2012 m. dar mažiau – 7,9 tūkst.

Parengtose pataisose numatyta peržvelgti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles siekiant, kad tam tikras bylas, kurios šiuo metu priskiriamos tik Vilniaus apygardos teismui, galėtų nagrinėti ir kitų šalies apygardų administraciniai teismai. Tokiu būdu būtų galima išplėsti bylų nagrinėjimo rašytinio proceso būdu galimybes, taip pat nustatyti, kad daugiau bylų galėtų nagrinėti ne trijų teisėjų kolegija, o teisėjai vienasmeniškai.

Teisės aktų projektuose numatyta ir tai, kad skundo padavimo terminas negalėtų būti atnaujinamas, jei nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo, veiksmo atlikimo ar nuo kito teisės akto bei įstatymo numatyto klausimo išsprendimo pasibaigimo praėjo daugiau nei 10 metų, išskyrus tuos atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, kuri yra susijusi su administracinio akto priėmimu, neveikimu ar veiksmo atlikimu.

Pataisomis siūloma gerinti proceso dalyvių teisinę padėtį. Priėmus pakeitimus atsakovai ar tretieji suinteresuoti asmenys galėtų pasisakyti, kuomet teismas spręstų termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Pasisakymo teisė taip pat būtų suteikiama ir sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar panašiose situacijose. Numatytas ir baigtinis sąrašas asmenų, kurie galėtų atstovauti administracinėse bylose pagal pavedimą. Tokiu būdu būtų siekiama stiprinti kvalifikuotą atstovavimą teismo procese.

Teisingumo ministerija siūlo Administracinių ginčų komisijų įstatymo pataisose įtvirtinti taikos sutarties sudarymo institutą ikiteisminiame bylos nagrinėjime. Jei būtų neįvykdomi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimti sprendimai, kuriais buvo išspręstas ginčas bei kurie nebuvo per nustatytą terminą apskųsti teismui, jie būtų vykdomi priverstinai pagal Civilinio proceso kodekse numatyta tvarką, o šių sprendimų peržiūros teisme nebereikėtų.

9990Plenarinio posėdžio metu Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias patikslinta įstatymo paskirtis. Numatyta, jog miškai turi būti tvarkomi siekiant aprūpinti šalį ir jos pramonę medienos žaliava.

Priimtos naujosios įstatymo nuostatos įtvirtinta, jog Miškų įstatymo paskirtis yra reglamentuoti miškų atkūrimą, naudojimą, apsaugą bei sudaryti teisines prielaidas, jog visi miškai, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, būtų tvarkomi pagal tokias pačias tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, būtų užtikrinamas racionalus miškų išteklių naudojimas, pirmiausiai siekiant aprūpinti šalies pramonę medienos žaliava, suteikti maksimalią socialinę bei ekonominę naudą, užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, didinti miškų produktyvumą, išlaikyti kraštovaizdžio stabilumą bei aplinkos kokybę, taip pat įtvirtinti galimybę tiek dabar, tiek ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nežalojant kitų ekosistemų. Seime taip pat buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje veikia 42 miškų urėdijos.

Priimant įstatymo pataisas balsavo 100 Seimo narių, iš jų už – 79, prieš – 5, susilaikė – 16. Priimant pataisas nuspręsta neįtvirtinti pirmumo teisės šalies gamintojams, siekiantiems įsigyti žaliavos iš valstybinių miškų.

korupcijaŠ. m. balandžio 9 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo būtų užtikrinamas žmonių asmens duomenų konfidencialumas, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, daromą ar galimai padarytą korupcinę veiką. Šio projekto iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nurodo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų anonimiškumas garantuojamas tik baudžiamajame procese, o viešajame administravime, tarnybinių nusižengimų tyrimų metu, taip pat administraciniame ir civiliniame procese to pasigendama.

Įstatymų keitimo projekte numatyta pakeisti Viešojo administravimo, Administracinių bylų teisenos įstatymus, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Civilinio proceso kodeksą. Juose bus įtvirtintos galimybės neatskleisti asmens duomenų tų žmonių, kurie praneš apie pareigūnų ir kitų minėtų darbuotojų daromą ar galima padarytą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą.

Korupcinio pobūdžio administraciniais pažeidimais yra laikomi tie pažeidimai, kurie pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas. Tai negalioja tais atvejais, kuomet pažeidžiamos drausminio pobūdžio nuostatos.

Piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi, viršijantys įgaliojimus, piktnaudžiaujant jais, atskleidžiant komercines paslaptis ir kiti susiję pažeidimai yra laikomi korupcinio pobūdžio tarnybiniais nusižengimais. Šie gali lengvai būti palaikomi baudžiamąja atsakomybe, jei padaroma didelė žala.

Pagal 2014 metais atliktą sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ matoma, kad vos 18 proc. gyventojų yra linkę pranešti apie korupciją. Įmonių vadovų skaičius dvigubai didesnis – 36 proc., o tarp valstybės tarnautojų linkusių pranešti tik 29 proc. Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl nenorima pranešti apie korupciją yra tai, kad bijoma rimtai nukentėti. Tikimasi, jog priėmus šiuos teisės aktus reikšmingai padaugėtų pranešančiųjų apie korupcinio pobūdžio pažeidimus, tad būtų galima išvengti valstybės turto bei lėšų švaistymo, padidėtų viešojo sektoriaus skaidrumas, šalis taptų patrauklesnė investuotojams.

Šias pataisas dar turi svarstyti Seimas.

Top