Civilinė teisė - Infoteise.lt
Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, kurios suteiks galimybę jau artimiausiu metu ginčus tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų spręsti paprasčiau, nes ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai bus ne rekomendaciniai, o privalomi.
Nuo sausio 1 d. įsigalios Seimo priimtos pataisos, kurios leis užtikrinti tūkstančiams psichinę negalią turinčių asmenų reikiamos pagalbos gavimą, keisis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre tvarkomi duomenys. Šio registro nuostatų pakeitimui pritarė Vyriausybė.
Posėdžio metu Seime buvo pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui, kad iš užsienio valstybių gautus dokumentus įteikinėtų antstoliai, o ne apylinkių teismai, kaip yra dabar.
Lietuvos Respublikos Seimui buvo pristatytas Įmonių bankroto įstatymo projektas bei jį lydintis Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisų projektas. Šiais projektais siekiama patobulinti teisinių santykių reguliavimą, kuris taikomas kreditoriams – žemės ūkio veiklos subjektams, kurie pardavė žemės ūkio produktus įmonių ir fizinių asmenų bankroto proceso metu.
Po svarstymo Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios skirtos įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl sveikatos draudimo įmokų įsigaliojimo.
Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartis, taip pat valstybės pareigūnams, politikams privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo dienos, kai už juos buvo pradėtos mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba jie patys jas pradėjo mokėti. Tuo tarpu asmenims, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, verčiasi individualia veikla ir visiems kitiems įstatyme numatytiems asmenims, draudimas įsigalioja tik kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius jie mokėjo ar už juos buvo mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba nuo tos dienos, kai savarankiškai asmenys sumoka 3 minimalių mėnesinių algų dydžio įmoką.
Numatytu projektu siūloma nuo 2016 m. sausio 1 d. aiškiai nustatyti visiems vienodą privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo pradžią bei pabaigą. Tai apimtų ir dirbančius pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojus, ir asmenis, kurie vykdo individualią veiklą ar įmokas moka savarankiškai. Visi asmenys apdraustojo statusą turėtų nuo įgijimo dienos iki pabaigos: savarankiškai mokantys draudimo įmokas nuo tos dienos kai sumokėjo PSD įmoką iki paskutinės to mėnesio, iki kurio draudimo įmokos sumokėtos, dienos. Tiems asmenims, kurie turi susidariusią privalomojo sveikatos draudimo skolą, naudotis privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis būtų galima tik padengus įsiskolinimą, tačiau ne daugiau kaip už 5 metų laikotarpį. Ši nuostata nebūtų taikoma tiems asmenims, kurių įsiskolinimas susidarė prieš įstatymo įsigaliojimą.
Projekte esančiais teisės akto pakeitimais siekiama išskaidyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. Pagrindinė dalis būtų privaloma fondo dalimi, kurią sudarytų 1,5 proc. planuojamų einamųjų metų fondo pajamų dalis, o rizikos valdymo dalį sudarytų visos likusios privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos. Kartu siūloma numatyti, kad rezervo pagrindinės dalies lėšos būtų naudojamos Valstybės nutarimu paskelbus ypatingas sąlygas (stichinės nelaimės, karinė padėtis, epidemijos, didelis sveikatos draudimo fondo pajamų trūkumas), o rizikos valdymo dalyje esančios lėšos būtų naudojamos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Seimas naujoms nuostatoms pritarė bendru sutarimu. Nuostatoms priimti būtinas dar vienas Seimo balsavimas.