Šeimos teisė

Šią savaitę Vyriausybė posėdžio metu pritarė Teisingumo ministerijos parengtam projektui keisti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, pagal kurį būtų naujai reglamentuojama bažnyčios nustatyta sudarytų santuokų apskaitos procedūros tvarka. Šiai dienai galioja nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki 2001 m. liepos mėn. reglamentuota tvarka.

1992 metais įsigaliojusi Konstitucija numatė, kad galima sudaryti bažnytinę santuoką, tačiau tokios santuokos įtraukimo į apskaitą detali procedūra buvo nustatyta tik 2001 m., kuomet įsigaliojo Civilinis kodeksas. Per tą laiką dalis asmenų buvo sudarę tik bažnytines santuokas, todėl valstybės požiūriu jie nebuvo laikomi sutuoktiniais. Šiems asmenims kildavo įvairių nesklandumų tvarkant įvairius dokumentus, tarp kurių dažni paveldimumo klausimai.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad vadovautis prieš maždaug dešimtmetį priimtu teisingumo ministro įstatymų, kuriuo vadovaujantis to laikotarpio santuokos buvo įtraukiamos į apskaitą, negalima. Tai pabrėžė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuspręsdamas, jog tokio tipo teisinius santykius reikia reglamentuoti ne poįstatyminiais aktais, o įstatymu.

Ministerijos pateiktame projekte numatyta, kad tuo periodu įvykusios bažnytinės santuokos, kurios atitiko to meto teisinį reguliavimą, būtų įtraukiamos į apskaitą. Tokių santuokų sudarymo data būtų laikoma bažnytinė santuokos diena, o ne įtraukimas į apskaitą. Tais atvejais, kuomet vienas iš tokios santuokos sudarytojų būtų miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašytų atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą esant kito sutuoktinio pageidavimui.

Išvardijami ir atvejai, kuomet to laikotarpių santuokos nebūtų įtraukiamo į apskaitą. Pirmasis atvejis, kuomet jau miręs sutuoktinis po santuokos sudarymo yra susilaukęs vaiko, kurio kitas tėvas nėra bažnytiniame dokumente nurodytas sutuoktinis. Kitas atvejis, kuomet tuo laikotarpiu bažnytinę santuoką sudaręs asmuo vėliau civilinės metrikacijos įstaigoje yra įregistravęs kitą santuoką.

Valstybė į apskaitą traukia santuokas sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus, tai:

• Lotynų apeigų katalikų;
• Graikų apeigų katalikų;
• Evangelikų liuteronų;
• Evangelikų reformatų;
• Evangelikų baptistų;
• Ortodoksų;
• Sentikių;
• Judėjų;
• Musulmonų suitų;
• Karaimų;
• Septintosios dienos adventistų.

Š. m. gegužės 20 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė Pilietybės įstatymo 7 ir 24 straipsnių pataisas, kurios leistų užtikrinti galimybę visiems šeimos nariams (įskaitant tėvus, vaikus ir vaikaičius) vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tais atvejais, kuomet gimimu įgujama kitos šalies pilietybė. Taip būtų realiai įgyvendinamas Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principas, per šeimos ryšius puoselėjama lietuvybė, išsaugomas ryšis su Lietuva, suteikiamos galimybės prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.

Šiomis įstatymo pataisomis numatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiais kartu turinti ir kitos valstybės pilietybė galėtų būti tie asmenys, kurie abi pilietybės įgijo gimdami, o taip pat ir jų vaikai. Numatytas apribojimas, kuriuo 21 metų amžiaus sulaukęs tokio asmens vaikaitis turėtų pasirinkti arba Lietuvos Respublikos pilietybę, arba kitos valstybės pilietybę. Taip būtų suteikiama galimybę dvigubą pilietybę turėti tik dviejų kartų asmenims. Tie asmenys, kurie turėtų teisę būti dviejų valstybių piliečiais ir tie, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo būtų netekę Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad tapo kitos valstybės piliečiais, galėtų pateikti prašymą dėl pilietybės grąžinimo Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka.

Įtvirtinus šias įstatymines nuostatas Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimus, tęstinumas šeimos būtų užtikrinamas ir taip, projekto rengėjų teigimu, būtų galima išsaugoti dalį savo piliečių, prisidėti prie šeimos pastangų palaikyti stipresnį emocinį ryšį su Lietuva.

Komitetas teigiamai įvertino Projekto tikslus ir jam iš esmės pritarė.

2014 metų rugpjūčio 1 dieną Europos Sąjungos valstybėms įsigaliojo Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išmokėjimo, todėl nuo šio laiko bus kur kas lengviau, greičiau ir netgi pigiau išieškoti išlaikymą iš asmenų, gyvenančių Norvegijoje. Taip pat į sąrašą pakliuvo ir Ukraina, Albanija bei Bosnija ir Hercegovina.

Pasaka teisingumo ministro Juozo Bernatonio, įsigaliojus šiai Konvencijai nebereikės kreiptis į tų šalių institucijas, kuriose gyvena piliečiai, iš kurių norima išsiieškoti išlaikymą. Viską bus galima spręsti per Lietuvoje veikiančias įstaigas, dėl to sutrumpės ir terminas.

Per Lietuvoje veikiančias centrines institucijas bus galima teikti prašymus kitų šalių teismas ar antstoliams, siekiant gauti išlaikymą ar norint, kad išlaikymo priteisimas būtų vykdomas kuomet sprendimas priimtas vienoje valstybėje, o vykdymas reikalingas kitoje. Prašymus institucijos perduos kitų valstybių centrinėms institucijoms, o šios pasirūpins, kad prašymai pakliūtų adresatams.