Šeimos teisė

Antradienį (spalio 13 d.) vykusio posėdžio metu Seimas atmetė Teisingumo ministerijos parengtą įstatymo projektą, kurį jau buvo patvirtinusi Vyriausybė, dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo. Šio įstatymo projekto, kuris sulaukė didelio visuomenės palaikymo ir būtų buvęs kaip garantas dešimtims tūkstančių Lietuvos porų bei jų vaikų teisių apsaugoje, atmetimą iniciavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija.

2019 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė naują sprendimą originalios asmenvardžių rašybos byloje. Teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir lenkų kilmės lietuvei suteikė galimybę civilinės būklės akte įrašyti pasirinktą vyro pavardę – Zalewska. Pareiškėjos vyras – Vilniuje jau keliolika metų gyvenantis Lenkijos pilietis Kamil Zalewski, kuris dirba radijo stotyse “Znad Wilia” ir “Polskie Radio”.

Š. m. gegužės 20 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė Pilietybės įstatymo 7 ir 24 straipsnių pataisas, kurios leistų užtikrinti galimybę visiems šeimos nariams (įskaitant tėvus, vaikus ir vaikaičius) vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę tais atvejais, kuomet gimimu įgujama kitos šalies pilietybė. Taip būtų realiai įgyvendinamas Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principas, per šeimos ryšius puoselėjama lietuvybė, išsaugomas ryšis su Lietuva, suteikiamos galimybės prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.

Šiomis įstatymo pataisomis numatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiais kartu turinti ir kitos valstybės pilietybė galėtų būti tie asmenys, kurie abi pilietybės įgijo gimdami, o taip pat ir jų vaikai. Numatytas apribojimas, kuriuo 21 metų amžiaus sulaukęs tokio asmens vaikaitis turėtų pasirinkti arba Lietuvos Respublikos pilietybę, arba kitos valstybės pilietybę. Taip būtų suteikiama galimybę dvigubą pilietybę turėti tik dviejų kartų asmenims. Tie asmenys, kurie turėtų teisę būti dviejų valstybių piliečiais ir tie, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo būtų netekę Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad tapo kitos valstybės piliečiais, galėtų pateikti prašymą dėl pilietybės grąžinimo Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka.

Įtvirtinus šias įstatymines nuostatas Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimus, tęstinumas šeimos būtų užtikrinamas ir taip, projekto rengėjų teigimu, būtų galima išsaugoti dalį savo piliečių, prisidėti prie šeimos pastangų palaikyti stipresnį emocinį ryšį su Lietuva.

Komitetas teigiamai įvertino Projekto tikslus ir jam iš esmės pritarė.