Bendrovių teisės departamentų vadovai prisiima daugiau atsakomybės ir patiria vis didesnį spaudimą ieškoti efektyvesnių būdų dirbti su išorės teisinių paslaugų teikėjais, atskleidžia naujausia „TerraLex“ apklausa. Kaip didžiausius iššūkius, su kuriais susidurs per artimiausius pusantrų metų, vadovai įvardija teisinį reglamentavimą, atitiktį tvaraus verslo reikalavimams, asmens duomenų saugumą ir kibernetinio saugumo klausimus.

Seimas skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis padidintos baudos už visas nusikalstamas veikas ir ypač sugriežtinta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Visuomėnėje vyrauja nuomonė, kad politikai, valdininkai ar kiti valstybės tarnautojai už korupcines veikas gauna pernelyg mažas baudas. Nuo šiol situacija pasikeis kardinaliai.

Dažnai darbdaviai įmonės kompiuteriuose įdiegia specialias programas leidžiančias sekti ką prie kompiuterio veikia darbuotojai. Nuo šiol tokios programos ir pats darbuotojų veiklos sekimas bus galimas tik tokiu atveju jei darbdavys prieš tai informuos darbuotoja, jok pastarasis gali būti sekamas.

Asmenys padare kelių eismo taisyklių pažeidimus už kuriuos numatoma ne tik vairuotojo pažymėjimo praradimas, bet ir piniginė bauda, dažnai pastarosios nesumoka.

Mokesčių vengimas ir jo padaroma žala iki šiol buvo traktuojamas praktiškai vienodai, nepriklausomai nuo to ar buvo nesumokėta 10000 ar 1000000. Artimiausiu metu tai turėtų pasikeisti.

Nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantys bankrutavusio banko "Snoras" akcininkai turėtų rimtai sunerimti. Vilniaus apygardos teismas priėmė istorinį teismo sprendimą, kuriuo bus siekiama išieškoti tikrai įspūdingas sumas iš skandalingų verslininkų.

Intelektinės nuosavybės klausimas pastaruoju metu yra itin aktualus ir susilaukia nemažai atgarsio visuomeneja. Dažniausiai viešojoje erdvėje yra aptarinėjami su filmų ar muzikos dalinimusi susiję projektai, nelegaliai skambanti muzika viešojo maitinimo įstaigose ir panašiai. Tačiau ties intelektine nuosavybe besispecializuojantys teisininkai primena, kad šis terminas yra kur kas platesnis.

Ilgus metus daugybę diskusijų ir prieštaringų vertinimų visuomėnėje kėlias klausimas dėl nelietuviškų raidžių asmens tapatybės dokumentuose, pagaliau išpręstas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) padėjo tašką šioje istorijoje ir galutinai įtvirtino kai kurių nelietuviškos abecelės raidžių naudojimą asmens tapatybės dokumentuose.

Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė dvi galutinės nutartis dėl asmenvardžių rašybos – Jacquet ir Mickiewicz bylose teismas įpareigojo vaikų pasuose įrašyti asmenvardžius lietuvių ir originalia forma. Toks teismo sprendimas sukūrė dviprasmišką situaciją – nėra kvestionuojamas įrašas originalia forma Gyventojų registre, tuo tarpu Lietuvos pase įpareigojama įrašyti ir oficialiu laikyti dirbtinai sukurtą lietuvišką formą, t.y. institucijos Registre ir gimimo liudijime mato įrašus su “w”, “q” ir “x”, o vadovaujantis pasu pripažįstamas įrašas be minėtų raidžių. Asmeniui sukuriama dviguba tapatybė, kurios identifikacija net valstybės viduje tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu.

Teisėjų tarybos posėdžio metu buvo pristatyta 2015 metų teisminės mediacijos veiklos ataskaita, kurios duomenimis per 2015 metus šalies teismuose teisminės mediacijos būdu sprendžiamų ginčų ir susitaikiusių bylos šalių išaugo beveik trečdaliu.

Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas Artūras Driukas mano, kad mediacijos ateitis Lietuvoje yra šviesi, pagrįsdamas savo nuojautą mediacijos būdu savo ginčus sprendusių šalių atsiliepimais: dauguma žmonių teismo mediatorių darbą įvertino labai gerai, net ir tie žmonės, kurių ginčų nepavyko išspręsti taikos sutartimi, į mediaciją žiūri teigiamai, pagerėjo ir jų požiūris į patį teismą.