Vyriausybė pritarė Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektui, kurio tikslas padidinti efektyvumą kovojant su terorizmo keliamomis grėsmėmis.

Projektas vadinamas PNR (angl.  Passenger Name Record) ir suteikia galimybę valstybės institucijoms naudotis skrydžių kompanijų kaupiamais bilietų užsakymų ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenimis. Tokiu būdu bus siekiama užkirsti kelią terorizmui ir sunkiems bei labai sunkiems nusikaltimams, apsaugoti keleivių ir kitų žmonių sveikatą bei gyvybę, geriau užtikrinti jų teises ir laisves, paprasčiau nustatyti nusikaltusius asmenis ir juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Seimas priėmė nutarimą dėl teismų reformos, todėl nuo 2018 metų pradžios sumažės apylinkinių teismų ir apygardų administracinių teismų skaičius. Seimas pavasario sesijoje dar turės priimti Teismų ir kitų įstatymų pataisas, kurios įteisintų teismų reformą.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, toks Seimo sprendimas leis paspartinti bylų nagrinėjimą teismuose, sudarys palankesnes sąlygas specializuotis teisėjams, suvienodins jų darbo krūvi ir leis efektyviau išnaudoti tiek materialius, tiek ir žmogiškuosius teismų išteklius.

Nuteistieji, po š. m. liepos 1 d. įsigaliojusių Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei pataisų, nebeturi galimybės apgaudinėti savo aukų ir kreditorių bei yra priversti atlyginti teismo priteistą žalą.

Per dvejus pastaruosius metus Lietuva padarė didelę pažangą kovoje su korupcija. Šią informaciją parodo paskutinio Europos Komisijos užsakymu atlikto Eurobarometro tyrimo „Verslo požiūris į korupciją Europos Sąjungoje“ rezultatai.

Jau nuo 2017 metų sausio 1 dienos popieriniai civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimai (gimimo, santuokos, mirties ir kt.) taps nebūtini, nes duomenys bus kaupiami Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje. Tam šį mėnesį pritarė Seimas.

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, kurios suteiks galimybę jau artimiausiu metu ginčus tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų spręsti paprasčiau, nes ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai bus ne rekomendaciniai, o privalomi.

Seime buvo priimtos Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios leistų visais atvejais traukti asmenį, papirkusį užsienio pareigūną, baudžiamojon atsakomybėn. Pataisos buvo rengiamos Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.

Vyriausybei pritarus Teisingumo ministerijos siūlymui dėl asmenų, pranešusių apie galimas korupcijos veikas apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio tobulinimo, ši pradės rengti reikalingus teisės aktų projektus.

Rengiamuose projektuose bus įtvirtinta galimybė užtikrinti asmens, pranešusio apie galimą korupcijos pažeidimą, duomenų konfidencialumą. Šiai dienai teisės aktuose nėra numatyta tokia galimybė, todėl tai neskatina žmonių elgtis pilietiškai, pranešti apie pastebėtus korupcinio tipo pažeidimus įvairiose įstaigose ir institucijose. Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, nėra teisinių priemonių, kurios leistų užtikrinti asmenų, pranešusių apie tokio pobūdžio pažeidimus, duomenų konfidencialumą.

Žvelgiant į Europos Komisijos parengtą Europos Sąjungos kovos su korupciją ataskaitą matoma, kad ES valstybėms narėms kasmet korupcija pridaro žalos už maždaug 120 milijardų eurų, kas yra tik truputį mažiau nei ES metinis biudžetas). Lietuva nėra išskiriama iš bendro sąrašo, tačiau skaičiai iš tiesų dideli kiekvienoje valstybėje narėje.

Atlikus sociologinį tyrimą pastebėta, kad žmonės apie korupcinius pažeidimus nėra linkę pranešti ne dėl pilietiškumo stokos, o dėl galimų neigiamų padarinių. Dauguma tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ apklaustųjų kaip nenoro priežastį pranešti apie žinomus korupcijos atvejus nurodė būtent tai, kad pranešus galima rimtai nukentėti. Tik 18 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų praneštų apie korupciją, kiek daugiau – 29 proc. valstybės tarnautojų taip pat praneštų apie korupcijos atvejus. Daugiausiai linkę pranešti verslo įmonių vadovai – 36 proc. jų teigia, kad praneštų jei žinotų apie galimą korupciją. Deja, skaičiai yra labai maži.

Tikimasi, kad įgyvendinus šią iniciatyvą dėl asmens duomenų apsaugos, viešajame sektoriuje situacija pagerės ir korupcijos atvejų sumažės, taip užtikrinant skaidresnį ir efektyvesnį biudžeto lėšų panaudojimą, mažesnę išvaistymo galimybę bei padidinant bendrą Lietuvos patrauklumą.