Rimgailė Belickaitė. Tarptautinis santuokos nutraukimas: ką reikia žinoti

Kategorija: Šeimos teisė
Paskelbta: 2022 birželio 07

Šių dienų visuomenėje vis dažniau jaučiamas teisinės pagalbos poreikis tarptautinių skyrybų klausimais. Tokiu atveju, žmonės susiduria su problema – kur turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas bei kurios valstybės teisė turėtų būti taikoma. 

Rimgaile Belickaite

Norint išaiškinti, kurios valstybės teismas turi jurisdikciją spręsti santuokos nutraukimo bei su tuo susijusius klausimus, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar sutuoktinius sieja santykiai su Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių valstybėmis. Pirmuoju atveju bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003. Antruoju atveju bus taikomos tarptautinės teisinės pagalbos sutartys. Jei Lietuva nėra tokios sudariusi su atitinkama valstybe, tuomet bus taikoma nacionalinė teisė.

Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 numato taisykles, kur sutuoktiniai (esantys skirtingų pilietybių ir/ar gyvenantys užsienio valstybėse), norintys nutraukti santuoką, turėtų kreiptis. Minėtame Reglamente yra įtvirtinti pagrindai, kurie gali padėti asmenims suprasti, į kurios valstybės teismą pastariesiems reikia kreiptis. Taigi, jei sutuoktiniai nėra tos pačios valstybės piliečiai, kurioje ir gyvena, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimus, reikia kreiptis į teismą, kurio teritorijoje:

  • yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta;
  • buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena;
  • yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta;
  • yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas;
  • yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo;
  • yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Jei santuoka yra sudaryta su trečiosios šalies piliečiu, reikia vadovautis tarptautinėmis sutartimis, o joms nesant – nacionaline teise. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato, jog į Lietuvos teismus dėl santuokos nutraukimo šalys gali kreiptis, jei:

  • nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
  • abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai;
  • Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog teisės aktais numatytos taisyklės yra gana aiškios, tačiau sutuoktiniai susiduria ir su kitomis problemomis.

Pirma, dažnu atveju kyla ginčas dėl taikytinos teisės. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010 nurodo, jog sutuoktiniai gali susitarti ir pasirinkti valstybės teisę:

  • kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta susitarimo sudarymo metu;
  • kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad vienas iš jų gyveno toje šalyje susitarimo sudarymo metu;
  • kurios pilietybę susitarimo sudarymo metu turi kuris nors iš sutuoktinių;
  • kurios teisme iškelta byla.

Jei sutuoktiniai nesusitaria dėl taikytinos teisės, santuokos nutraukimo byla bus nagrinėjama pagal teisę tos šalies:

  • kurioje bylos iškėlimo teisme metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; arba, jei ši sąlyga netenkinama,
  • kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad gyvenimo toje šalyje laikotarpis nesibaigė daugiau nei prieš vienerius metus iki bylos iškėlimo teisme, jei bylos iškėlimo teisme metu vienas iš sutuoktinių toje šalyje tebegyvena; arba, jei ši sąlyga netenkinama,
  • kurios pilietybę bylos iškėlimo teisme metu turi abu sutuoktiniai; arba, jei ši sąlyga netenkinama,
  • kurios teisme iškelta byla.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmens gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje gali rodyti duomenys apie asmens darbą ir socialinį draudimą, banko sąskaitų išrašai, telefono išklotinės, duomenys apie mokamus mokesčius ir įmokas už komunalines ar kitas paslaugas, asmens turimas nekilnojamasis turtas, šioje šalyje asmens vardu registruotos transporto priemonės ir kt. Vaiko gyvenimą Lietuvoje, be kita ko, gali rodyti informacija apie lankomą ugdymo ar mokymo įstaigą, registraciją sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.

Nors ir aukščiau nurodyti aspektai yra gana svarūs, tačiau ne visada teismams to pakanka. Svarbu atkreipti dėmesį, jog sutuoktiniams gyvenant per dvi (ar daugiau) valstybes, esant ginčui, nėra paprasta nustatyti gyvenamąją vietą bei taikytiną teisę, todėl labai svarbu pateikti visus turimus įrodymus bei faktines aplinkybes.

Antra, praktikoje vis dažniau sutinkama dar viena problema – kai sutuoktiniai nesusitaria dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, o norima taikyti skirtingų valstybių teisę. Sutuoktiniai pateikia ieškinius skirtingų valstybių teismams, dėl šios priežasties santuokos nutraukimo procesas tampa kur kas sudėtingesnis bei ilgesnis. Tokiu atveju, labai svarbu teismams pateikti visus pagrįstus įrodymus, remiantis Tarybos Reglamentais, kurie įrodytų, jog tam tikros valstybės teismai turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bei su tuo susijusius klausimus. Pavyzdžiui, šiuo metu nagrinėjamoje Lietuvos bei Nyderlandų piliečių santuokos nutraukimo byloje, Lietuvos Respublikos bei Nyderlandų Karalystės teismai yra užvedę bylas ir vertina įrodymus. Sutuoktiniai yra priversti naudotis dviejų valstybių advokatų paslaugomis kas be abejo didina jų išlaidas. Tai tik rodo klausimo sudėtingumą. Be to, sutuoktinių pora išties dažnai keliaudavo, nebuvo prisirišę prie vienos šalies, todėl situacija tapo dar sudėtingesnė.

Dar daugiau neaiškumų kyla kuomet tarptautinėse šeimose gimę vaikai (dažnai turi ir dvi pilietybes) tampa tėvų teisinių manipuliacijų objektu: kur jie turėtų gyventi, kokia kalba kalbėti, kaip vienas iš tėvų turėtų atskristi į užsienio šalį ir už kieno lėšas? Šitie ir kiti klausimai sunkiai atsakomi teisininkų, vaiko teisių specialistų ir psichologų.

Taigi, nutraukiant santuoką, turinčią tarptautinį elementą, būtina tinkamai įvertinti jurisdikcijos bei taikytinos teisės klausimus. Atlikus šiuos namų darbus, ne visuomet malonus skyrybų procesas taptų kur kas sklandesnis bei efektyvesnis. Be to, rekomenduojame įsivertini ir vedybų sutarties instituto teikiamas galimybes, kas ženkliai sumažintų galimus turtinius ginčus. Kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro ir niekas nežinoma, kokia bus ateitis.

 

Top