Kas svarbesnis varžytynių greitkelyje: pirkėjas ar pardavėjas?

Nekilnojamojo turto rinką išjudinusi pandemija neaplenkė ir varžytynių procesų: šluote šluojami žemės sklypai, butai ir įvairūs statiniai. Kokie varžytynių ypatumai šiuo sudėtingu metu? Ką vertėtų žinoti skolų turintiems žmonėms ir varžytynių dalyviams, kad netektų nusivilti galutiniu rezultatu?

club 2492011 640

Apie tai lapkričio 25 d. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo antstolis, Lietuvos antstolių rūmų atstovas Kauno apygardoje Marius Lekečinskas ir advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatas, vadovaujantis partneris Marius Grajauskas.

Pasak antstolio M. Lekečinsko, viruso grėsmės laikotarpiu labai pasiteisina varžytynių organizavimas elektroninėje erdvėje.

Interneto puslapyje „evarzytynes.lt“ rasite visus antstolių varžytynių skelbimus. Jums nereikia vykti į antstolio kontorą nei viename etape: nuo užsiregistravimo varžytynėse iki pat turto pardavimo akto gavimo jūs galite net nepasimatyti su antstoliu, viskas vyksta elektroniniu būdu. Gavęs nuosavybės dokumentą – turto pardavimo aktą – jį turite registruoti Registrų centre, bet ir jo fiziškai nešti nereikia, nes surašytą ir elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą į elektroninę bazę įkelia antstolis,– vardijo M.Lekečinskas.

Antstolių skelbiamų praskolinto turto varžytynių ir įvykstančių varžytynių skaičius pastaraisiais metais mažėja. Jei 2017 m. paskelbtos 6476 varžytynės ir 1894 varžytynės įvyko, tai 2019 m. paskelbtos jau tik 4985 varžytynės, o įvyko – 1380. Tūkstančiui priverstinai išieškomų skolų pernai teko mažiau negu vienerios (vos 0,8) varžytynės. Taip yra todėl, kad daugiausiai skolų padengiama iš skolininkų pajamų.

Antstolis M.Lekečinskas

Pasak antstolio M. Lekečinsko, varžytynių mažėjimas yra gera žinia, jeigu skolas pavyksta išieškoti iš skolininko pajamų. Tada žmonėms ne taip skaudu, jie mažiau kreipiasi į teismą ir mažiau skundžia antstolių veiksmus. Bet, kita vertus, mažėjant turto, kurį galima realizuoti varžytynėse, kartu mažėja ir galimybės išieškoti skolas.

Kaip pastebėjo advokatas M. Grajauskas, pagrindinė varžytynių mažėjimo priežastis tikriausiai yra makroekonominė: esame tokiame cikle, kai nėra aštrių krizių, nors visi ir kalbame apie koronaviruso krizę. Kol kas dėl įvairių pagalbos priemonių tiek verslui, tiek gyventojams pavyksta išvengti naujų išieškojimų ir naujų bankrotų. Bet ateityje tendencijos gali keistis ir į priešingą pusę: jeigu daugės atsiskaitymų sutrikimų, prievolių nevykdymo atvejų, tai automatiškai augs ir varžytynių skaičius, ir bankroto bylų skaičius, svarstė M. Grajauskas.

Dabartinę varžytynių situaciją antstolis M. Lekečinskas iliustravo skaičiais. Šiuo metu antstoliai vykdo apie 500 varžytynių, o daugiausia siūloma žemės sklypų - 273 įvairios paskirties sklypai. Antstolio žodžiais, sklypai turi didžiausią paklausą, ir tai turbūt yra logiška, nes mažiausiai problemų žmogui gali kilti nusipirkus žemės sklypą iš varžytynių (priešingai nei įsigijus patalpas, kurių buvę savininkai gali neišsikelti gera valia). Tačiau perkami ir butai, ir sodybos atokesnėse vietose – matyt, žmonės ieško galimybių pasitraukti nuo pandemijos į saugesnes vietas. Tuo metu transporto priemonės parduodamos tik devynios. Įdomybių sąraše – išvaržomos šaldytų produktų skaldymo staklės, kompiuterinis tomografas, mėšlo tvarkymo sistema ir galvijų rujos nustatymo sistema.

Įstatyme įtvirtinta daug priemonių skolininko interesams apsaugoti. Viena tokių priemonių yra skolininko teisė iki pat varžytynių pabaigos sumokėti reikiamą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. „Tokiu atveju kiekvienas antstolis atšauks varžytynes, nors jose jau ir bus užsiregistravę dalyviai ir bus pasiūlę kainą,“– pabrėžė antstolis M. Lekečinskas. 

Skolininko teisė rinktis jam palankiausią atsiskaitymo būdą iki pat varžytynių proceso pabaigos laikoma svarbesne už varžytynių dalyvio (eilinio pirkėjo) teisę įsigyti pageidaujamą turtą. Varžytynių dalyvio mokestis visiems varžytynių nelaimėjusiems asmenims yra grąžinamas. Dalyvio įmoką praranda tik tie varžytynes laimėję asmenys, kurie per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą.

Tais atvejais, kai iš varžytynių pardavus turtą, skola dar lieka nepadengta, advokatas M. Grajauskas patarė pasidomėti skolininko veiklos istorija: galbūt jis dar iki varžytynių turėjo turto, kurį perleido, ar padovanojo savo giminaičiams, artimiesiems. Tokius sandorius, pasak advokato, reikėtų ginčyti teisme ir siekti vėl  grąžinti turtą atgal skolininko nuosavybėn, nes tik tokiu būdu antstolis galėtų tęsti išieškojimą ir galbūt grąžinti visą skolą.

Tęsdamas šią mintį antstolis M. Lekečinskas pridūrė, kad tada, kai turtas būna išslapstomas iki išieškojimo proceso pradžios, tik aktyvus kreditorius gali pasiekti, kad fiktyviai perleistas turtas grįžtų į skolininko turto balansą ir kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į tą turtą. „Pats antstolis to padaryti niekaip negali. Ir tik tada, kai turtas priklauso skolininkui pagal registrų duomenis arba pagal teismo sprendimus, kurie buvo pasiekti kreditoriaus aktyviais veiksmais, į tokį turtą galima nukreipti priverstinį išieškojimą, apibendrino M. Lekečinskas.  

 

Top