Šiandien Seimas pritarė Teisingumo ministerijos inicijuotos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos II-ąjam etapui. Priimtas teisės aktų paketas numato, jog Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos bus reorganizuotos į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą. Sprendimą palaikė 97 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o 14 susilaikė.

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, bausmių vykdymo centralizavimas pakels bausmių atlikimo įstaigų veiklos standartą.

„Sistemos pertvarka leis optimizuoti bausmių atlikimo įstaigų administraciją, turtą, finansinius išteklius ir žymiai pagerinti nuteistųjų resocializaciją. Siekėme, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, o už tai gautų orų atlygį ir naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes. Nuteistieji, įsigaliojus naujajam reglamentavimui, galės realiais žingsniais siekti keistis ir grįžti į visuomenę bei skatinami bus tik už tokias pastangas“– pabrėžia ministrė.

Nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Įgyvendinus institucinę bausmių vykdymo sistemos pertvarką, struktūrinių padalinių skaičius joje sumažės 40 proc., o vadovaujančių pareigybių skaičius – 55 proc. Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui bus siekiama skirti ne daugiau kaip 20 proc. personalo, kai šiuo metu administracines funkcijas atlieka trečdalis sistemos darbuotojų.

Pertvarka atliepia bausmių vykdymo sistemos personalo lūkesčius subalansuoti atlyginimų politiką ir personalo darbo krūvius. Daugiau pajėgumų bus galima nukreipti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, tam, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų ir būtų užtikrintas veiksmingesnis įkalinimo įstaigų saugumas, sumažintas smurto prieš save ir kitus atvejų skaičius, subkultūros apraiškos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Naujas bausmių ir suėmimo vykdymo reglamentavimas apima priemones, gerinančias nuteistųjų resocializacijos kokybę ir padėsiančias motyvuoti juos teigiamiems pokyčiams. Numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti reikalingas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos paslaugas, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas. Taip pat plečiamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.

Siekiant stiprinti nuteistųjų socialinius įgūdžius, nebebus ribojami jų pasimatymai su vaikais, numatoma dažnesnė skambučių artimiesiems galimybė, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas. Tuo tarpu,  šiurkščiai nusižengę nuteistieji nebegalės toliau gyventi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, jų gyvenimo sąlygos galės būti nedelsiant sugriežtinamos. Buvęs reglamentavimas to neleido.

Teisingumo ministerija tikisi, kad visos šios priemonės leis bausmių vykdymo sistemai tapti efektyvia, mobilia, atvira, skaidria ir lyderiaujančia, o pakartotinai grįžtančių į įkalinimo įstaigas asmenų skaičius mažėtų nuo 60 proc. iki 40 proc.

Primename, kad dar pernai buvo pritarta Teisingumo ministerijos inicijuotam I-ajam Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos etapui, kuriuo buvo sustiprintas Lietuvos probacijos tarnybos savarankiškumas. Š.m. birželio 22 d. Vyriausybė pritarė Romo Ostanavičiaus paskyrimui į Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pareigas.