Šiandien Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetui (ŽTK) buvo pateikta Lietuvos pozicija dėl komiteto pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šešioms sovietų okupacinės kariuomenės karius vaizduojančioms steloms, esančioms Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.

„Lietuva, būdama teisine valstybe ir gerbdama tarptautinius savo įsipareigojimus, kreipėsi į Komitetą pateikdama savo argumentus ir prašydama kuo skubiau panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Mūsų įsitikinimu, į JT Žmogaus teisių komitetą buvo kreiptasi manipuliuojant tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos instrumentais, kaip 1966 m. JT Pilietinių ir politinių teisių paktu bei individualios peticijos teisę numatančiu jo Fakultatyviuoju protokolu bei siekiant su jais iš esmės nesuderinamų tikslų. Tikimės, kad Komitetas atsižvelgs į Lietuvos argumentus ir panaikins pritaikytas priemones“,– teigia E. Dobrowolska.

Pateiktoje Lietuvos pozicijoje yra pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad JT ŽTK pareiškėjų yra klaidinamas dėl bylos dalyko. Pažymima, kad nėra ketinama išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų ar griauti memorialo, tačiau ketinama išvalyti kapines nuo sovietinės militaristinės ideologijos relikto, iškeliant į kitą vietą tik vieną memorialo dalį – 6 stelas, vaizduojančias sovietų okupacinės kariuomenės karius.

Taip pat Lietuva atkreipia JT ŽTK dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašo laikinųjų apsaugos priemonių, nesant tam būtinų teisinių sąlygų – nei akivaizdžios būtinybės, nei realios neatitaisomų padarinių grėsmės skundo autorių JT Pilietinių ir politinių teisių pakte garantuojamoms teisėms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į tarptautinę organizaciją buvo kreiptasi neišnaudojus nacionalinių teisinės gynybos priemonių.

Byloje skundo autoriai, įvardijami kaip etniniai rusai, Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Juos atstovauja – Stanislovas Tomas, kuriam 2016 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra uždraudęs atstovauti pareiškėjams minėtame teisme.

Prašydamas Lietuvai susilaikyti nuo stelų demontavimo, JT ŽTK pažymėjo, jog tai nereiškia, kad priimtas koks nors sprendimas nagrinėjamu klausimu iš esmės. Komitetas gali bet kuriuo metu peržiūrėti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones valstybės šalies pastabų pagrindu. Kartu Lietuvos buvo paprašyta pateikti poziciją dėl bylos esmės iki 2023 m. kovo 26 d. Laikinosios apsaugos priemonės neapriboja minėtų stelų perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės žinion.