Lietuvoje neseniai išnagrinėta neeilinė byla tarp Nigerijos įmonės ir aviacijos milžinės „Lufthansa“. Ginčas išskirtinis ne tik dėl jo dalyvių, iš kurių nė vienas nevykdo veiklos Lietuvoje, bet ir dėl to, kad pirmą kartą Lietuvos teismų praktikoje pritaikyta šalyje dar neratifikuota Keiptauno konvencija. Toks teismo sprendimas pasiuntė svarbią žinią tiek teisinei sistemai, tiek ir investuotojams.
Susiginčijo dėl pritaikyto arešto
Į teismą Nigerijos įmonė kreipėsi dėl įkeisto savo turto – „Boeing 737-86N“ orlaivio ir jo variklio, kurie pagal Europos arešto orderį buvo areštuoti Lietuvoje – arešto panaikinimo. Orlaivis nutupdytas Lietuvoje, o „Lufthansa“, siekdama užsitikrinti, kad bus įvykdyti Vokietijos teismuose nagrinėjami jos reikalavimai, orlaiviui pritaikė areštą.
Teisės firmos „Sorainen“ atstovaujamos Nigerijos įmonės teisės šioje byloje turėjo būti ginamos Keiptauno konvencijos, kuri yra susijusi su mobiliąja ir orlaivių įranga. Remiantis konvencija, tam tikriems asmenims, pavyzdžiui, areštuoto turto savininkams (tokiems kaip atstovaujama Nigerijos įmonė), suteikiama galimybė tarptautiniu mastu pripažįstamais būdais apginti savo teises į įkeistą turtą, taip pat sukuriamas tarptautinis elektroninis tarptautinių garantijų registras.
Deja, Lietuva šios konvencijos dar nėra ratifikavusi – projektas dėl jos ratifikavimo buvo teiktas, tačiau nėra atlikta pati ratifikavimo procedūra. Tai pasirodė kaip itin svarus argumentas pirmosios instancijos teismui, priėmusiam Nigerijos įmonei nepalankų sprendimą.
Atsižvelgė į tarptautinius įsipareigojimus
Visgi apeliacinės instancijos teismas laikėsi nuomonės, kad nors ir neratifikuota, Keiptauno konvencija privalo būti taikoma ir tai yra rimčiausias argumentas areštui panaikinti bei neteisėtu pripažinti orlaivio areštą be Nigerijos įmonės sutikimo.
Šiai teismo nuostatai didžiulę įtaką padarė anksčiau Europos Sąjungos (ES) lygmeniu priimtas sprendimas prisijungti prie Keiptauno konvencijos ir nepadaryti išlygų savo narėms, išskyrus Daniją. Kitaip sakant, ES prisijungus prie konvencijos, ji tapo privaloma visoms valstybėms narėms, įskaitant ir Lietuvą. Todėl nacionalinis teismas palaikė šią poziciją ir pritarė ES kompetencijos viršenybei.
Žinoma, įtakos turėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika – jis jau anksčiau plačiai pasisakė dėl ratifikuotų ir neratifikuotų tarptautinių sutarčių taikymo šalies teisinėje sistemoje. Visgi konkrečiai Keiptauno konvencijos taikymo klausimas iki šiol dar nebuvo paliestas.
Geras ženklas investuotojams
Toks sprendimas labai neįprastoje, bet visai šalies teisinei sistemai reikšmingoje byloje neša kelias svarbias žinutes. Visų pirma, tai ženklas, kad Lietuvos teismai eina teisinga linkme – gerbia ES prisiimtus įsipareigojimus, nesvarbu, kad juos įgyvendinantys teisės aktai dar nėra priimti šalyje. Taip dar kartą pademonstruojama, kad Lietuva yra tikroji ES narė, gerbia ir pripažįsta prisiimtus įsipareigojimus bei jų paiso.
Šis sprendimas ateityje turės įtakos praktikos formavimui ir sprendžiant bet kokius ginčus su tarptautiniu elementu, taip pat nagrinėjant kitas su transporto sektoriaus sritimi susijusias bylas. Žinodami, kad Lietuva atsižvelgia į tarptautinių teisės aktų nuostatas, į šalį ateityje dar drąsiau galės žengti investuotojai.
Daugiausiai naudos duotų ir pats Keiptauno konvencijos ratifikavimas Lietuvoje, kas greičiausiai yra tik laiko klausimas. Tuomet galutinai prisijungtume prie tarptautinės su mobiliąja įranga susijusių tarptautinių interesų sistemos ir jų apsaugai skirtos tarptautinės registracijos sistemos. Ratifikavę konvenciją, galimai paskatintume kreditorius teikti finansavimą su aviacija susijusiems objektams ir sumažintume visų sandorio šalių kaštus.