Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinėje – aukštas Lietuvos teismų įvertinimas

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2020 liepos 10

Lietuvos teismai  Europoje išnagrinėja daugiausiai  civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai. Pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka aiški  lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas – vienas žemiausių ES. Šiuos rezultatus šiandien paskelbė Europos Komisija, pristatydama Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinę (angl. The 2020 EU Justice Scoreboard).

brexit 1478943 640

Suvestinėje, kurioje pateikiami  2012-2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvoje gyventojai ir verslo atstovai kylančius ginčus vis dar linkę patikėti teismams, nesirinkdami alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Suvestinės duomenimis, Lietuva pagal gautų civilinių ir komercinių bylų skaičių užima trečią vietą Europoje, daugiau bylų gauna tik Belgija ir Rumunija. Tačiau Lietuvos teismai vis dar pirmauja pagal šių bylų išnagrinėjimo greitį. Suvestinės duomenimis, Lietuva  iš visų ES valstybių greičiausiai nagrinėja civilines ir komercines bylas. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Lietuvoje tokių bylų nagrinėjimo trukmė 2018 m. buvo 84 dienos, Estijoje – 143, Latvijoje – 236.

Pagal bendrą bylų pirmos instancijos teisme nagrinėjimo greitį Lietuva  užima ketvirtą vietą, o greičiau bylos nagrinėjamos tik Danijoje, Estijoje ir Latvijoje.

Apibendrinti duomenys rodo, kad Lietuva Europoje yra tarp aktyviausių valstybių,  skatinančių alternatyvius ginčų sprendimo būdus ir yra trečioje vietoje. 2019 m. Lietuvoje pradėta taikyti ir mediacija administraciniuose ginčuose. Tai viena iš priemonių, kuria siekiama mažinti teismams tenkantį darbo krūvį ir sudaryti sąlygas gerinti teismo proceso kokybę. 

Europos Komisijos suvestinėje pažymėta, kad vartotojų teises ginančių institucijų ir teismų vaidmuo yra vienas svarbiausių, apsaugant Europos vartotojų teises. Suvestinės duomenimis, Lietuva sumažino teisminę vartotojų teisių gynimo trukmę: 2016 m. toks procesas truko  236 dienas, o 2018 m. –  118 dienų.   

Tęsiasi teigiamos tendencijos ir efektyvinant teismų darbą – jau antrus metus stebimas neišnagrinėtų bylų likučio mažėjimas – Lietuva,  skelbiamos suvestinės duomenimis, pagal šį rodiklį užima antrą vietą ES po Švedijos.

Tarp ES valstybių narių Lietuva išlieka pirmaujančia sklaidos prieinamumo apie teismų veiklą ir teisingumo sistemą internetinėje erdvėje: viešai skelbiami teismų procesiniai sprendimai, priimami visų kategorijų ir instancijų bylose, o tai, Europos Komisijos vertinimu, didina teismų sistemos skaidrumą, padeda piliečiams ir verslui suprasti savo teises ir prisideda prie vienodos praktikos formavimo, asmenys gali teikti dokumentus teismui elektroninėmis ryšių priemonėmis. Teismų procesinių sprendimų skelbimo automatizavimas ir informacijos pateikimas automatiniam jos apdorojimui (machine-readable), Europos Komisijos taip pat pripažįstama kaip pozityvus indėlis kuriant modernią ir atvirą teisingumo sistemą.     

Tenka apgailestauti, kad pagal pristatytus duomenis, valstybės skiriamas finansavimas Lietuvos teismų sistemai, nors kasmet nežymiai didėja, tačiau ES vidurkio nesiekia. Mažesnis nei Lietuvos finansavimas teisingumo vykdymui 2018 m. skirtas tik Kipre. Pagal sumas, tenkančias vienam gyventojui per metus, 2018 m. Lietuvoje teismų sistemai buvo skirta tik 42 Eur. Pagal šį rodiklį kitos Baltijos šalys pirmauja net keliomis pozicijomis: Estija – per penkias (58 Eur), Latvija – per devynias (63 Eur). Lyginant Liuksemburgą ir Vokietiją, kurias Lietuva lenkia pagal gaunamų bylų skaičių, skirtumas siekia 3–4 kartus (atitinkamai 215 Eur ir 157 Eur).   

Suvestinėje visuomenės suvokimo apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą  naudojami 2020 m. Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos duomenys. Respondentų, sutinkančių su teiginiu, kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, skaičius, Lietuvoje palyginus su ankstesniais metais, nors nežymiai, tačiau padidėjo, ir siekia 50 proc. Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas, – taip mano beveik 30 proc. respondentų. Suvestinėje aukščiausio pasitikėjimo valstybėmis įvardijamos ES senbuvės – Danija, Suomija ir Austrija, kuriose teisėjų nepriklausomu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinę rasite čia.

Top