Tarptautinės antikorupcijos dienos paminėjimui skirtoje spaudos konferencijoje teisingumo ministras Juozas Bernatonis pastebėjo, kad nuolat daugėja Lietuvos gyventojų, kurie smerkia korupciją ir supranta, kad kyšiai visų problemų išspręsti negali.
Teisingumo ministras džiaugiasi, kad atliktų visuomenės apklausų rezultatuose atsispindi žmonių požiūris į korupciją ir kad valdžia pasirinko tinkamas priemones kovojant su ja, nes vis didesnė dalis visuomenės smerkia korupciją.
Šiais metais buvo atliekamas sociologinis tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, kurio rezultatai prisideda prie sprendimų apie galimą korupcijos mastą bei jo pokyčius. Pastebėta teigiama tendencija, kad visuomenės nepakantumas korupcijai ir su ja susijusiems dalykams ženkliai didėja.
Pagal tyrimo metu gautus duomenis, labai stipriai sumažėjo verslininkų, kurie dėl kokių nors priežasčių pateisina tam tikrus korupcijos atvejus, o kartu padaugėjo fizinių asmenų, kurių dėl didelio korupcijos paplitimo kaltina pačius gyventojus, tuo tarpu 2011 metais save (gyventojus) kaltino 10 proc. mažiau atvejų nei šiais metais (2011 m. – 24%, 2014 m. – 34%). Taip pat sumažėjo ir gyventojų, kurie mano, jog kyšiai padeda išspręsti problemas (nuo 79% 2011 m. iki 69% šiais metais). Tai puikiai parodo, kad didesnė dalis visuomenės yra linkusi priešintis kyšiams ir kitoms korupcijos rūšims.
Manančių, kad korupcija Lietuvoje yra labai opi problema – 48%. Tuo tarpu 2011 metais taip manė 19% daugiau gyventojų (67%). Akivaizdu, kad padidėjo optimistinės gyventojų nuomonės, tikima, kad korupcija mažės, o valdžios veiksmai jau dabar tampa vis skaidresni. Be viso to, stipriai pakilo verslo atstovų, manančių, kad efektyviausia prieš korupciją kovoti prevencinėmis priemonėmis, o ne bausmėmis, skaičius – nuo 34 % 2011 m. iki 43 % 2014 m.
Pagal atlikto sociologinio tyrimo duomenis, kyšiais problemas spręsti labiausiai linkę gyventojai (48%), gerokai mažiau taip manančių valstybės tarnautojų (23%) ir dar mažiau verslininkų (21%). Visi šie skaičiai lyginant su 2011 yra sumažėja akivaizdžiai.
„Transparency International“ matuojamas korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje kyla. Šiais metais jis pasiekė 58 balus, arba yra vienu balu didesnis nei pernai ir net keturiais balais didesnis nei 2012 metais. Pagal korupcijos suvokimo indekso vertinimą šiai dienai Lietuva yra priskiriama šalims, kurios geriau kontroliuoja korupciją ir siekia tapti dar skaidresnėmis. Įtakos pasiektam rezultatui turėjo Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių nuoseklus ir veiksmingas įgyvendinimas.
Šiemet jau yra baigiama įgyvendinti (pasiekta 90 proc. numatytų tikslų) Nacionalinės kovos su korupcija programa, skirta 2011-2014 m. Tikimasi, kad per likusį mėnesį pavyks įgyvendinti likusias priemones.
Ministras teigia, kad per šiuos 4 metus buvo pasiekta, kad rengiami teisės aktų projektai nebūtų nepasiekiami viešai ir besidomintys žmonės galėtų laisvai su jais susipažinti. Visi teismų sprendimai tapo skelbiami internete, užtikrintas objektyvesnis, skaidresnis darbingumo ir neįgalumo lygio, specialių poreikių nustatymas, sukurtos kitos viešos priemonės, gerinančios esamą padėtį (Lietuvos teritorijos laisvos valstybinės žemės fondo žemėlapis, mažesnė reglamentavimo našta ūkio subjektams, paprastesnės sprendimų priėmimo procedūros ir kt.)
Šiais metais vienu iš pagrindinių darbų laikomas naujo laikotarpio Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos parengimas. Šioje programoje numatytas galimybės balsuoti rinkimuose internetu įteisinimas, valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamų bei išlaidų viešinimas, politikų, valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų turto, pajamų, interesų viešinimas, viešųjų pirkimų priežiūra.
Siekdama kovoti su korupcija, Vyriausybė bandys įtraukti daugiau verslo organizacijų, dės daugiau pastangų į privataus sektoriaus korupcijos prevenciją, nes šios programos tikslas paversti verslą skaidriu ir atspariu korupcijai.
