Verslo antikorupcinės aplinkos vertinimai yra geriausi per pastaruosius 20 metų. Tai rodo tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai tyrimai. Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai apie verslo aplinkos antikorupcines tendencijas diskutavo su 16 skirtingų užsienio šalių ambasadų, Prekybos rūmų atstovais kartu su Transparency International Lietuvos skyriumi (TILS) organizuotame renginyje „Transparency Talks“.
Diskusijoje apie Lietuvos antikorupcinės aplinkos kūrimą dalyvavo Amerikos, Kanados, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Čekijos, Nyderlandų, Estijos, Lenkijos, Sakartvelo, Moldovos, Ukrainos ambasadų Lietuvoje atstovai, taip pat Norvegijos, Švedijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos Prekybos rūmų atstovai bei Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos, Investors' Forum, ORLEN Lietuva atstovai. Renginį moderavo naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus tarybos pirmininkas Vaidotas Beniušis.
„Gerėjančios verslo antikorupcinės aplinkos tendencijos rodo stiprėjantį Lietuvos konkurencinį potencialą tarptautinėje erdvėje. Skaidri ir atvira verslo aplinka yra būtina sąlyga siekiant tvaraus ekonominio vystymosi. Per pastaruosius dvidešimt metų reikšmingai sumažėjo verslo atstovų korupcijos masto suvokimas, asmeninė korupcinė patirtis, matome akivaizdų nepakantumo šiam reiškiniui stiprėjimą bei proaktyvų antikorupcinių priemonių taikymą verslo aplinkoje. Siekiant tolimesnės pažangos, turime kurti antikorupcinės bendruomenės tinklą, kuris apjungtų skirtingų sektorių atstovus, atsakingus už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
„Džiaugiuosi, jog mūsų renginys sulaukė tiek dėmesio iš ambasadų ir užsienio verslo atstovų. Norėčiau, kad „Transparency Talks“ taptų kasmetine tradicija, juk tokios diskusijos leidžia ne vien papasakoti, ką nuveikei per metus, bet ir išgirsti, kaip tave vertina kiti ir kur galėtum pasitempti“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Gerėjančios Lietuvos antikorupcinės aplinkos tendencijos stebimos tiek tarptautinių, tiek nacionalinių tyrimų rezultatuose. Korupcijos suvokimo indekso tyrime 2019 metais Lietuva gavo 1 balu daugiau nei per pastaruosius ketverius metus ir pakilo 3 pozicijomis. Lietuvai skirta 60 balų ir 35 vieta 180 šalių sąraše.
Kad korupcija tampa vis mažesne kliūtimi vykdant verslą Lietuvoje, rodo 2019 metų Europos Komisijos apklausa „Eurobarometras: Verslo požiūris į korupciją ES“. Korupciją, kaip problemą vykdant verslą Lietuvoje, įvardijo 15 proc. įmonių vadovų. Lyginant su 2015 metų rezultatu, šis rodiklis yra sumažėjęs beveik du kartus (28 proc.). Tarp 28 valstybių Lietuva yra 8 vietoje kaip šalis, kurioje korupcija mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą. Lietuvos verslo aplinka antikorupciniu požiūriu yra palankesnė nei kaimyninėse Latvijos ir Lenkijos valstybėse.
STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“ duomenys taip pat rodo geriausias antikorupcines tendencijas verslo aplinkoje per pastaruosius dešimtmečius. Tarp įmonių atstovų mažėja korupcijos masto suvokimas, tiesioginė korupcinė patirtis, didėja informuotumas, kur pranešti, tačiau korupcija vis dar vertinama, kaip labai rimta problema. Kaip labiausiai aktualios korupcijos formos, trukdančios verslui plėtoti veiklą, nurodomas nepotizmas ir kronizmas – giminaičių ir bičiulių protegavimas.
2019 metais fiksuoti geriausi korupcijos masto pokyčio vertinimai. Tik 12 proc. įmonių vadovų teigė, kad korupcijos mastai per 5 metus išaugo, kai 2007 metais tokių buvo beveik 5 kartus daugiau (55 proc.). Pažymėtina, kad dažniausiai verslo atstovai apie korupciją sužino iš televizijos ar interneto (82 proc.), daug rečiau – remiantis asmenine patirtimi (3 proc.).
Tiesioginės korupcinės patirties rezultatai yra geriausi per beveik dvidešimt metų. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį yra davę 5 proc. verslo atstovų, kai 2002 metais tokių verslo atstovų buvo 5 kartus daugiau (27 proc.).
Tačiau Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimas rodo tam tikrą verslo antikorupcinio potencialo stagnaciją – verslo atstovų informuotumas, kur pranešti apie korupciją, didėja sparčiau nei pasiryžimas pranešti. 2019 metais verslo atstovų, žinančių, kur gali kreiptis norint pranešti apie korupciją, nuo 2007 metų padidėjo beveik du kartus – nuo 35 proc. iki 61 proc. Tačiau pasiryžusių pranešti dalis reikšmingai nekinta jau dešimtmetį – šiuo metu ji siekia 31 proc. (2007 m. – 25 proc., 2014 m. – 36 proc.).
Savo ruožtu analizuojant verslo atstovų informuotumą apie korupciją tarptautiniuose verslo sandoriuose, pažymėtina tai, kad kas ketvirtas verslo atstovas (25 proc.) yra girdėjęs apie antikorupcines priemones, susijusias su tarptautiniu papirkinėjimu ir kas penktas verslo atstovui (18 proc.) yra girdėjęs apie priemones, kurios yra vykdomos Lietuvoje kovojant su tarptautiniu papirkinėjimu.