Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautinėje teisėje įtvirtintoms žmogaus teisėms, teisinei valstybei bei demokratiniams teisės principams. Tokią poziciją oficialiame kreipimesi į jo ekscelenciją Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą išreiškė Lietuvos advokatūra, prašydama įstatymą vetuoti.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko prof. Igno Vėgėlės, Advokatūra pritaria kovai su neteisėtu praturtėjimu, tačiau valstybės institucijų veiksmai turi atitikti pamatinius konstitucinius principus ir negali nepagrįstai varžyti Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių ir garantijų.
Priimtas Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas turtui, įgytam po 2010 gruodžio 11 d. Tai reiškia, kad ši data tampa įsigyto turto tyrimo pradžios atskaitos tašku. Taigi Įstatymas bus taikomas ne tik nuo jo įsigaliojimo atsirasiantiems teisiniams santykiams, bet ir teisiniams santykiams (turto įgijimui) nuo 2010 m. iki Įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama.
Lietuvos advokatūros nuomone, kai kurios Įstatymo nuostatos taip pat formuoja Konstitucijos neatitinkančias turto teisėtumo įrodinėjimo sąlygas. Įstatyme numatyta, kad turtas laikomas gautu neteisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti asmuo, kuriam kažkada buvo pareikšti įtarimai, bet jis nebuvo nuteistas už nusikaltimo padarymą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintos taisyklės, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Tuo metu Įstatyme nustatomas kitoks paskirstymas – įrodinėjimo našta yra perkeliama turto savininkui.
Dar vienas Įstatymo netobulumas yra jame įtvirtintas nuosavybės teisės ribojimo pagrindas. Pagal Konstituciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją nuosavybės teisės negalima riboti. Itin siauros išimtys galimos tik remiantis įstatymais. Tuo metu Įstatyme turto konfiskavimo pagrindai numatomi ne pačiame įstatyme, o policijos generalinio komisaro patvirtintoje metodikoje, nes joje generalinio komisaro nuožiūra nustatytų požymių pagrindu bus atrenkami subjektai, kuriems galės būti taikomas civilinis turto konfiskavimas.
Advokatūra prašo jo ekscelencijos Respublikos Prezidento atsižvelgti į išdėstytus akivaizdžius šio Įstatymo keliamus pavojus teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams bei žmogaus teisėms ir grąžinti minėtą Įstatymą pakartotinai svarstyti Seimui.