Spalio 9-10 dienomis Liuksemburge vyksta Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, kurioje dalyvauja ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Taryboje aptariami ypač svarbūs klausimai – bendrojo duomenų apsaugos reglamento projektas, Europos prokuratūros steigimo klausimas bei siūlymas dėl laisvo viešųjų dokumentų judėjimo reglamento.
Kaip teigia ministras Juozas Bernatonis, jau pavyko pasiekti dalinį kompromisą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento projekto, o artimiausiais mėnesiais bus bandoma pasiekti susitarimą ir kitais aktualiais klausimais, kuriuos išsprendus Europos Sąjunga priartės prie vientisos teisingumo sistemos sukūrimo. Pagrindinis šios planuojamos asmens duomenų apsaugos reformos tikslas yra atnaujinti galiojančias ES duomenų apsaugos taisykles atsižvelgiant į IT plėtrą bei globalizaciją.
Italijai, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, pavyko pasiekti dalinį požiūrį dėl asmens duomenų valdytojų ir tvarkytojų pareigų reglamentavimo. Pasiektas kompromisas, anot J. Bernatonio, yra tinkamas, nors reikalavo nemažai diskusijų ir pastangų, kadangi užtikrina aukštą asmens duomenų apsaugos lygį nesukuriant papildomo vargo verslo atstovams. Atsižvelgiant į neseniai išgirstą ES Teisingumo Teismo sprendimą Google byloje vyks diskusijos dėl galimybės reikalauti, kad interneto paieškos sistemų rezultatuose nebūtų rodoma tam tikra asmeninė informacija.
Dar vienas labai svarbus šios Tarybos klausimas – Europos prokuratūros steigimas. Taip būtų galima pasiekti efektyvesnę kovą su ES finansiniams interesams žalą darančiais nusikaltimais. Tai, laikoma, yra vienas iš ES prioritetų. J. Bernatonis sako, kad Lietuva pritaria tokio institucijos steigimui, jos idėjai, tačiau mano, kad reglamente turėtų būti numatytos gerokai pažangesnės, efektyvios procedūros, aiškiai sutarta dėl vieningos teisinės erdvės sąvokos. Vieninga teisinė erdvė – tai erdvė, kurioje veiks Europos prokuratūra.
Susitikimo metu vyks diskusijos dėl pasiūlymo supaprastinti kai kurių viešųjų dokumentų pripažinimą ES, o tai skatintų laisvą tiek fizinių, tiek juridinių asmenų judėjimą. Pasiūlyme numatyta, kad vienos valstybės viešųjų dokumentų, pateikiamų kitoje valstybėje (ES narėse) nereikėtų papildomai legalizuoti. Lietuva pritaria, kad būtų įtvirtinti bendri standartai dokumentų formoms ir būtų jų laikomasi valstybėse narėse, nes tai sumažintų kaštus piliečiams ir palengvintų administracinį darbą.
