Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas siūlo keisti Konstitucijos 140 straipsnį bei kitus teisės aktus, kurie susiję su Valstybės gynimo taryba. Pakeitimais siekiama vietoj esamos Valstybės gynimo tarybos reformuojant sukurti Nacionalinio saugumo tarybą, kuri įprasta kitoms Europos Sąjungos ir NATO valstybėms.

Seimo narys Artūras Paulauskas teigė, kad Valstybės gynimo tarybos reforma yra būtina, kadangi esamas tarybos pavadinimas, jos kompetencija, nagrinėjami klausimai bei sudėtis neatitinka šių dienų nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikių, ypatingai turint omenyje esamą geopolitinę situaciją. Nacionalinis saugumas yra platesnė sąvoka, apimanti ne tik valstybės karinę gynybą, bet kartu ir užsienio politiką, įskaitant vidaus politinės, ekonominės bei socialinės sistemos stabilumą, pažangią valstybės raidą. Pagal esamą kompetenciją Valstybės gynimo taryba šiuo metu nėra pajėgi svarstyti šių plačių klausimų.

Žvelgiant į kitų ES ir NATO valstybių praktiką, Nacionalinio saugumo taryba sudaro politikai. Artūro Paulausko teigimu nemažiau nei 14 ES šalių narių tokios tarybos sudarytos iš svarbiausių politinių pareigūnų, susijusių su nacionaliniu saugumu, o ne politikai užima nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų vadovaujančias pareigas (ginkluotų pajėgų vadai, žvalgybos tarnybų vadovai). Šie įprastai nėra nuolatiniai Nacionalinio saugumo tarybos nariai, bet turi teisę dalyvauti tarybos posėdžiuose, patarti.

Esamas Valstybės gynimo tarybos įstatymas suteikia taryba platesnes funkcijas nei Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalis, todėl kyla abejonių, ar taryba pagal Konstituciją gali, kaip nurodo įstatymas, svarstyti ir koordinuoti nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimus. Praktikoje tokių atvejų yra pasitaikę, tačiau pagal Konstituciją galima būtų abejoti tarybos kompetencija šiais klausimais.