Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Rimvydo Norkaus iniciatyva šią savaitę visiems apygardų teismų primininkams buvo išsiųstas kvietimas į pasitarimą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos kontrolės sankcionavimo.
LAT pirmininkas tvirtina, kad teigti, jog prašymus teismai nagrinėja neįsigilinę į bylos aplinkybes, kartais neretai juos tenkina nepagrįstai vien pagal pateiktus Nacionalinės teismų administracijos duomenis nėra teisinga. Pirmininko teigimu, surinkti duomenys verčia paanalizuoti detaliau, ką tiksliai atspindi ši pateikta statistika, dėl ko yra toks didelis tenkintų kreipimųsi procentas. Svarbu išsiaiškinti, ar visi sankcionuoti pasiklausymo atvejai nepažeidžia žmogaus teisių, ar asmenys yra tinkamai informuojami apie elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę, ar jie turi galimybę ginti savo teises.
Kasacinio Teismo vadovas mano, kad slaptos tokios priemonės stebėjimui yra puikus būdas ištirti ir užkirsti kelią sudėtingiems, visuomenei pavojingiems nusikaltimais. Šių stebėjimo priemonių pagrįstumą, proporcingumo principo pritaikymą galima išaiškinti tik nuodugniai analizuojant konkrečios bylos aplinkybes.
LAT siekia išsamiau išanalizuoti esamą situaciją bei teismuose, kurie skiria sankcijas, susiformavusią praktiką, nusprendė suorganizuoti Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkų pasitarimą, kurio metu bus aptarta, kaip teismuose laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, kurie susiję su elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos kontrole, fiksavimu, panaudojimu baudžiamose bylose. Susitikimas vyks gegužės 28 d., o kartu tikimasi, jog dalyvaus ne tik teismų, bet ir prokuratūros atstovai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako dėl slaptų stebėjimo priemonių sankcionavimo teisėtumo nagrinėdamas baudžiamąsias bylas kasacine tvarka bei, tam tikrais atvejais, nagrinėdamas civilines bylas. Kasacinėje praktikoje teisės taikymo aspektu vertinamas telefonų pokalbių pasiklausymo bei kitų priemonių, kurios liečia asmens teisę į privatų gyvenimą, teisėtumas. Teismas laikosi pozicijos, kad taikant tokias priemones reikia atsižvelgti ir į nacionalines teises ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, kurie išaiškinti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
