Š. m. balandžio 20 d. Žmogaus teisių komitetas ir partneriai (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas, Seimo Europos informacijos centras) surengė konferenciją „Lygių galimybių politika Europoje ir Lietuvoje: dabarties iššūkiai ir ateities perspektyvos“.

Šios konferencijos metu buvo siekiama apžvelgti tendencijas Europos Sąjungoje, susijusias su lygybės ir įvairovės aspektų integravimu, taip pat įvertinti bei numatyti veiksmus, kurie yra reikalingi siekiant užtikrinti piliečių teises tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu. Aptarti iššūkiai bei pasiekimai, susiję su pagrindinėmis piliečių teisėmis ir laisvėmis, lygybės ir nediskriminavimo politikos tendencijos, Horizontaliosios lygių galimybių direktyvos priėmimo perspektyvos.

Konferencijos sveikinamąją kalbą sakiusi Žmogaus teisių komiteto narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė teigė, jog ir Lietuvoje, ir kitose Europos valstybėse dar anksti kalbėti apie faktinę asmenų lygybę ir pagarbą kiekvienai jų grupei. Seimo narės teigimu, dvidešimtas amžius iš esmės pakeitė žmonių asmeninius bei visuomeninius santykius priėmus Žmogaus teises įtvirtinančius dokumentus, bet vis dar yra asmenų ir visuomenės grupių, kurios juos ignoruoja, slopina žmogaus teisių bei lygių galimybių pažangą, svarbių įstatymų priėmimą. M. A. Pavilionienė skatina suvokti, kad šalia yra idealūs žmogaus bei visuomenės siekiai ir esama tikrovė – sunkiai pakeičiama žmogaus sąmonė, kurioje dominuoja tradicijos, prietarai ar įsitikinimai. Anot profesorės, demokratinės valstybės įvaizdį tarptautinėje erdvėje formuoja įvairių politinių veikėjų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų grupės, kurios žmogaus teises ir laisves, o kartu ir lygias galimybes, laiko vienu didžiausių pastarojo meto laimėjimu.

Pagrindinių teisių agentūros nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnė dr. Vygantė Milašiūtė konferencijos metu pristatė ir aptarė agentūros tyrimais pagrįstas teisės sistemų sąsajas. Pagrindinių teisių agentūra yra nepriklausoma, ji renka bei analizuoja palyginamąją informaciją, kuri susijusi su pagrindinėmis teisėmis ir jų padėtimi Europos Sąjungoje. Konferencijoje buvo pristatytos šios agentūros 2013 metais atlikto tyrimo dėl 2000 metų lygybės direktyvų įgyvendinimo išvados bei rekomendacijos. Pastebėta, jog tirtose valstybėse gyventojų žinios apie savo teises bei laisves yra žemos, o galimybės kreiptis į teismą dėl diskriminacijos yra apribotos. Dažnai skundą norintys pateikti asmenys nesulaukia atitinkamos pagalbos, susiduria su problemomis procedūrų metu. Pagrindinių teisių agentūra pateikė keletą rekomendacijų užtikrinti lygias galimybes aukštesniame lygyje, tai:

• Didesnis kiekis naudojamos pozityvios diskriminacijos priemonių;
• Apsaugos nuo diskriminacijos skirtingais pagrindais lygio suvienodinimas;
• Tinkamos teisinės bazės kūrimas;
• Faktinio teisės aktų įgyvendinimo vykdant jų įgyvendinimo stebėseną ir koordinuojant veiksmus kūrimas.

Konferencijos metu buvo aptarta ir Horizontalioji direktyva, pagal kurią suvienodinamas požiūris į diskriminacijos pagrindus. Kitaip tariant, tai yra vienodo požiūrio į asmenį, nežiūrint į tai, kokiai socialinei grupei jis priklauso, įtvirtinimas. Ši direktyva buvo parengta atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią diskriminavimo pagrindų hierarchiją. Pagrindinių teisių agentūros atstovė pabrėžė, jog teisės aktai negali būti tobuli, o atsiradusį trūkumą gali padėti kompensuoti teisės sistemos sąsajos. Taip pat buvo pastebėta, jog Europos Žmogaus teisių teismas bylų dėl diskriminacijos nagrinėjimo metu atsižvelgia ne tik į Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas, tačiau kartu ir ES direktyvas, ET ir JT dokumentus.