Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 spalio 10

Spalio 9-10 dienomis Liuksemburge vyksta Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, kurioje dalyvauja ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Taryboje aptariami ypač svarbūs klausimai – bendrojo duomenų apsaugos reglamento projektas, Europos prokuratūros steigimo klausimas bei siūlymas dėl laisvo viešųjų dokumentų judėjimo reglamento.

Kaip teigia ministras Juozas Bernatonis, jau pavyko pasiekti dalinį kompromisą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento projekto, o artimiausiais mėnesiais bus bandoma pasiekti susitarimą ir kitais aktualiais klausimais, kuriuos išsprendus Europos Sąjunga priartės prie vientisos teisingumo sistemos sukūrimo. Pagrindinis šios planuojamos asmens duomenų apsaugos reformos tikslas yra atnaujinti galiojančias ES duomenų apsaugos taisykles atsižvelgiant į IT plėtrą bei globalizaciją.

Italijai, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, pavyko pasiekti dalinį požiūrį dėl asmens duomenų valdytojų ir tvarkytojų pareigų reglamentavimo. Pasiektas kompromisas, anot J. Bernatonio, yra tinkamas, nors reikalavo nemažai diskusijų ir pastangų, kadangi užtikrina aukštą asmens duomenų apsaugos lygį nesukuriant papildomo vargo verslo atstovams. Atsižvelgiant į neseniai išgirstą ES Teisingumo Teismo sprendimą Google byloje vyks diskusijos dėl galimybės reikalauti, kad interneto paieškos sistemų rezultatuose nebūtų rodoma tam tikra asmeninė informacija.

Dar vienas labai svarbus šios Tarybos klausimas – Europos prokuratūros steigimas. Taip būtų galima pasiekti efektyvesnę kovą su ES finansiniams interesams žalą darančiais nusikaltimais. Tai, laikoma, yra vienas iš ES prioritetų. J. Bernatonis sako, kad Lietuva pritaria tokio institucijos steigimui, jos idėjai, tačiau mano, kad reglamente turėtų būti numatytos gerokai pažangesnės, efektyvios procedūros, aiškiai sutarta dėl vieningos teisinės erdvės sąvokos. Vieninga teisinė erdvė – tai erdvė, kurioje veiks Europos prokuratūra.

Susitikimo metu vyks diskusijos dėl pasiūlymo supaprastinti kai kurių viešųjų dokumentų pripažinimą ES, o tai skatintų laisvą tiek fizinių, tiek juridinių asmenų judėjimą. Pasiūlyme numatyta, kad vienos valstybės viešųjų dokumentų, pateikiamų kitoje valstybėje (ES narėse) nereikėtų papildomai legalizuoti. Lietuva pritaria, kad būtų įtvirtinti bendri standartai dokumentų formoms ir būtų jų laikomasi valstybėse narėse, nes tai sumažintų kaštus piliečiams ir palengvintų administracinį darbą.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 spalio 08

Flag Pins USA LithuaniaTvyranti įtampa tarp Rusijos ir aplinkinių valstybių kelia nemenkų rūpesčių ir klausimų jų vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims. Šiuo klausimu į JAV diskusijoms išvyko ir LR Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Ministras susitikimuose su JAV saugumo ekspertais akcentavo, kad Rusijai stiprinant informacines veiklas (vadinamąją propagandą) Lietuva ir kitos Vakarų valstybės stipriai atsilieka, dėl to pralaimi šią kovą. Linas Linkevičius kvietė visus kartu ieškoti išeičių, kad pavyktų atsverti propagandą, kuriai skiriamas ypač didelis Rusijos dėmesys ir, žinoma, didžiulės lėšos.

Diskusijose ir susitikimuose, kurie spalio 7 dieną vyko Vašingtone, ministras aktyviai dalyvavo, bendravo su patyrusiais ir svarbiais asmenimis, tokiais kaip buvusi JAV valstybės sekretorė M. Albright (šiuo metu ji vadovauja Nacionaliniam demokratijos institutui) bei Strateginių ir tarptautinių studijų vienas iš vadovų, buvęs prezidento J. Carterio patarėjas Z. Brzezinkis.

Nors pagrindinė diskusijų tema buvo Rusijos keliamas informacinis pavojus, ministras taip pat paminėjo ir gręsianti pavojų per greitai grįžtant į dialogą su Maskva. Anot ministro, nesunkiai gali pasikartoti situacija, kuri susiklostė po karo Gruzijoje, kuomet buvo paskubėta grįžti prie dialogo su Rusija šiai dar neįvykdžius savo įsipareigojimų.

Be viso to, ministras L. Linkevičius ekspertams pristatė Lietuvos pastangas stiprinant savo ir regioninį saugumą įgyvendinant NATO viršūnių susitikimo išsakytus sprendimus, užtikrinant energetinę nepriklausomybę šio mėnesio pabaigoje atvykstant SGD terminalui. Ekspertai pabrėžė, kad Lietuvos vaidmuo yra labai svarbus stiprinant demokratiją Rytų Europoje.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 spalio 06

future tech 2014Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms kartu tobulėja ir teismų darbo procesas. 2005 metais sukūrus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, kurios tikslas buvo supaprastinti teismo bylų apskaitą, per beveik 10 metų ši stipriai patobulėjo ir bus tobulinama ateityje. Kiekvienais metų Nacionalinės teismų administracijos iniciatyva yra kuriamos papildomos LITEKO sistemos funkcijos, plečiamos galimybės panaudoti informacines technologijas teismuose. Artimiausiuose plėtros planuose – visų šalyje veikiančių teismų aprūpinimas specialia garso įrašymo įranga, kuri užtikrina teismo posėdžių autentiškumą ir viešumą. Šią stacionarią garso įrangą jau naudoja 11 teismų Lietuvoje.

Rašymo ranka nebelieka

Iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo teismo posėdžių sekretoriai turėdavo protokoluoti visą teismo posėdį ranka. Šiuo metu naudojamas modernesnis būdas – spausdinant kompiuteriu bei įrašinėjant posėdį diktofonu (esant poreikiui). Kompiuteriu spausdinto teksto klaidas galima lengvai ir greičiau ištaisyti, nereikia perrašinėti protokolo iš vieno lapo į kitą, kaip tekdavo anksčiau. Be viso to, teismuose bylų nemažėja, jų sudėtingumas taip pat auga, todėl pasitelkiamos specialistų konsultacijos, apklausos, tad neišvengiama ir specifinių terminų, kuriuos užfiksuoja diktofonai, o vėliau perklausant įrašą galima papildyti, pataisyti protokolą. Taigi, tai ne tik padarė teismo posėdžių sekretoriaus darbą paprastesniu bei efektyvesniu, tačiau kartu ir suteikė galimybę garantuoti protokolų tikslumą.

Efektyvu ir finansiškai naudingiau

Anksčiau, jau atsiradus diktofonų panaudojimo galimybėms, įrašai buvo saugomi kompaktiniuose diskuose. Tai užima nemažai vietos bei reikalauja lėšų įsigijant tuščias ribotos talpos laikmenas. Šiuo metu garso įrašai saugomi LITEKO sistemoje, kur juos iš karto gali patalpinti teismo posėdžio sekretorius. Kartu su garso įrašais įkeliamos ir saugomos informacinės pažymos, kuriose pateikiama svarbi informacija apie teismo posėdį: fiksuojamas pradžios ir pabaigos laikas, teismo posėdžio dalyviai, posėdžio metu priimtos žodinės nutartys ir kita. Toks įrašų saugojimo būdas yra kur kas pigesnis.

Padidėjęs darbo spartumas taip pat leidžia sutaupyti lėšų – trumpėja darbo valandos, krūvis. Tačiau neišvengiamai pastebimi ir trūkumai. Vienas dažniausiai sutinkamų – didesnėse salėse kai kurie žmonės kalba šiek tiek per tyliai, tad diktofonu ar stacionaria garso įranga įrašytų balsų kartais nepavyksta atpažinti ir suprasti, ką proceso dalyvis sakė. Tikimasi, kad nuolat tobulinama sistema suteiks galimybę tokių nesklandumų išvengti jau netolimoje ateityje.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 spalio 07

Logo WCCJPasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) generalinės asamblėjos pirmosios sesijos metu LR Konstitucinis Teismas perrinktas trejų metų kadencijai į biurą.

Pasaulio konstitucinės justicijos konferencija - tai viso pasaulio konstitucinius teismus ir konstitucinį teisingumą vykdančias institucijas vienijanti organizacija, kuriai priklauso 93 pasaulio valstybių teismai ir lygiavertės institucijos. PKJK biuras, į kurį perrinktas LR Konstitucinis Teismas, yra vykdomoji organizacijos institucija, į kurią įeina devynių regioninių ir lingvistinių grupių atstovai bei trys individualūs nariai. Individualius narius renka PKJK generalinė asamblėja. Lietuvą į biurą išrinkta būtent kaip individuali narė. Kartu išrinkta Turkija bei Austrija.

PKJK istorija nėra sena. Įkurti organizaciją sugalvota 2008 metais, kuomet Vilniuje vyko Europos konstitucinių teismų konferencijos kongresas. Tai, kad LR Konstitucinis Teismas perrinktas dar vienai kadencijai parodo, kad jis yra vertinamas tarptautiniu mastu, pripažįstamas jo indėlis į PKJK veiklą. Nuo šių metų pradėti du svarbūs bendradarbiavimai: keturšalis Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos konstitucinių teismų bei trišalis Lietuvos, Moldovos ir Rumunijos konstitucinių teismų bendradarbiavimas.

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2014 spalio 03

Coat of arms of Klaipeda LithuaniaLietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Dalis Alfonsas Pavalkis pasirašė įsakymą, pagal kurį keičiama Viešojo saugumo tarnybos prie VRM struktūra kartu įsteigiant ir padalinį Klaipėdos mieste.

Šių pakeitimų tikslas užtikrinti greitesnį ir tikslesnį tarnybos funkcijų vykdymą, patogesnę padalinių dislokaciją, kad esant ypatingoms situacijoms pareigūnai galėtų operatyviai atvykti į įvykio vietą ir likviduoti susidariusią situaciją.

Viešojo saugumo tarnybos padalinio Klaipėdoje saugumas leis kokybiškiau užtikrinti viešąjį saugumą Vakarų Lietuvoje, o taip pat atsiras galimybė suteikti papildomą saugumą valstybinės reikšmės objektams, tokiems kaip VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas ar AB „Klaipėdos nafta“, taip pat galės būti operatyviai vykdomos konvojavimo ir kitos tarnybai pavestos funkcijos.

Top