Mykolo Romerio universiteto (MRU) Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorija 2023 m. lapkričio 21 d. surengė tarptautinę konferenciją, „Įveikiant mediacijos paradoksą: idėjos, iššūkiai, geroji patirtis”, kuri pritraukė virš 150 dalyvių iš daugiau nei 20 šalių (Jungtinių Amerikos valstijų, Italijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Slovakijos, Bulgarijos, Latvijos, Ukrainos, Gruzijos, Indijos, Singapūro, Lietuvos ir kt.).
Tai, kad renginys sulaukė itin didelio susidomėjimo ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu, tik patvirtina, kad mediacijos paradoksas yra visame pasaulyje aktualus reiškinys. Nors mediacija visuotinai pripažįstama kaip efektyvus ir ekonomiškai naudingas ginčų sprendimo procesas, tačiau praktikoje jis vis dar vangiai naudojamas.
Renginyje savo pranešimus pristatė net 17 garsių mediacijos ekspertų. Anot vieno pagrindinių pranešėjų prof. Giuseppe de Palo (JAV/Italija), Mediacijos direktyvos poveikio vertinimo studijų rezultatai kaskart tik patvirtina, kad savanoriško įsitraukimo į mediaciją modeliai neužtikrina vieno pagrindinių jos tiklsų - subalansuoto mediacijos ir teisminio proceso santykio. Būtini pokyčiai. Šiuo metu visame pasaulyje mediacija yra svarbiausiame savo raidos etape, kai reikalinga ryžtingai imtis papildomų priemonių ją paversti visapusiškai veikiančia ekosistema. Prof. Dr. Nadja Alexander (Singapūras) įsitikinusi, kad mediacijos reguliavimo menas pasireiškia gebėjimu harmoningai suderinti nacionalinės ir tarptautinės ginčų sprendimo ekosistemas, sukuriant aukštos kokybės, prieinamą mediacijos infrastruktūrą bei užtikrinant palankų mediacijai teismų požiūrį.
Konferencija buvo siekiama paskatinti mokslininkų, praktikų ir valstybės politikos formuotojų dialogą ieškant veiksmingų priemonių, skatinančių platesnį mediacijos taikymą. Skirtingų valstybių patirtis patvirtina, kad viena iš priemonių skatinantį dažnesnį mediacijos naudojimą teisinių ginčų sprendimui yra įvairių privalomosios mediacijos modelių taikymas nacionalinėje teisėje. Tačiau, akivaizdu, kad šis būdas vis dar gana prieštaringai vertinamas, todėl būtina ieškoti ir kitų priemonių, užtikrinančių subalansuotą mediacijos ir teismų procesų skaičių. Apžvelgus užsienio valstybių patirtį, pranešėjai bei panelinių diskusijų dalyviai aktyviai įsitraukė į naujų idėjų, kurios leistų įveikti esamus iššūkius ir ieškoti veiksmingų priemonių, skatinančių platesnį mediacijos taikymą, generavimą. Taigi, jei ne privalomoji mediacija, kokios dar priemonės leidžia efektyviai skatina mediacijos naudojimąsi? Dalyviai sutartinai pabrėžė būtinybę didinti šio taikaus ginčų sprendimo žinomumą ne tik visuomenėje, bet ir teisininkų bendruomenėse, taip palaipsniui įgyjant vis didesnį jų palankumą mediacijai. Be to, privaloma atsigręžti ir į jaunąją kartą bei imtis priemonių ugdant jų konfliktų sprendimų įgūdžius. Tą galima padaryti adaptuojant ugdymo programas mokyklose bei įtraukiant alternatyvaus ginčų sprendimo temas į universitetų programų dalykų tinklelius. Daugelio ES valstybių narių patirtis patvirtina, kad tinkamas procesinių paskatų bei sankcijų ginčo šalims balansas motyvuoja jas įsitraukti į mediaciją ne rečiau nei privalomoji mediacija. Visuotinai pripažįstama, kad dažnesnis ginčų sprendimas mediacijos keliu ekonomiškai naudingas ne tik ginčo šalims, bet ir valstybei. Tai rodo būtinumą skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ieškant galimybių pasiūlyti papildomas finansines paskatas, mokestines lengvatas, realius bylinėjimosi išlaidų mažinimo modelius ir daugelį kitų priemonių. Kartu svarbu užtikrinti, kad esamas mediacijos teisinis reglamentavimas skatintų į šį procesą ginčo šalis įsitraukti ir dalyvauti jame gera valia, vedami siekio bendrauti sąžiningai. Mediacijos ekspertai sutartinai tvirtino, jog mediacijos žinomumą skirtingoms visuomenės grupėms turime didinti šiuolaikiniam žmogui priimtinais būdais: filmų ar serialų epizodais, socialinių tinklų kampanijomis, dalijimusi sėkmės istorijomis, lengvai prieinamų mediacijos paslaugų infrastruktūros kūrimu bei, neišvengiamai, naujų technologijų įveiklinimu mediacijos proceso efektyvumui didinti.
Išsamiau susipažinti su konferencijos pranešimų apibendrinimais, pranešimų video įrašais bei pranešimų skaidrėmis kviečiame čia.
Konferencija MRU organizavo kartu su socialiniais partneriais INADR (Tarptautinė ginčų sprendimo akademija), Nacionaline teismų administracija ir Lietuvos advokatūra. Renginio rėmėjai - Lietuvos mokslo taryba, ir VšĮ Go Vilnius.