Aktualijos

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiui ir plačiai ima naudoti pažangius darbo su nuteistais asmenimis metodus. Dėl šios priežasties Lietuvoje vis didesniam skaičiui asmenų taikoma probacija, kuri laikoma puikia alternatyva laisvės atėmimo bausmei. Teisingumo ministerijoje vykusios konferencijos „Probacijos refleksija: praeitis, dabartis, ateitis“ metu buvo aptartos tendencijos, iššūkiai, atsižvelgta į turimą praktiką ir probacijos rezultatus.

Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio pirmieji probacijos iššūkiai buvo įveikti sėkmingai, nes pradėjus veikti pagal naujus darbo su nuteistaisiais metodus gerokai (net iki 75%) padaugėjo sėkmingai probaciją baigiančių nuteistųjų. Tai reiškia, kad vis mažiau jų grįžta atgal į įkalinimo įstaigas, o lengviau ir greičiau įsitvirtina gyvenime, resocializuojasi.

Priėmus probacijos įstatymą buvo pradėta vertinti nusikalstamo elgesio rizika, planuojamas darbas individualiai su nuteistaisiais, taikomos naujos resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonės, lavinami socialiniai įgūdžiai, naudojamos atkuriamojo pobūdžio priemonės.

Verta suprasti, kad probacija ir probacijos instituto veikla yra svarbi visiems žmonėms, o ne tik nuteistiesiems ar jų šeimos nariams, nes nusikaltusiems tapus pavyzdinio elgesio, įstatymus gerbiančiais piliečiais mažėja nusikalstamumas, didėja visuomenės saugumas. Tai pabrėžė teisingumo ministras Juozas Bernatonis konferencijos metu.

Probacijos vykdyme dalyvauja ne tik nuteistieji ir probacijos tarnybos, bet taip pat nemažai (skaičius nuolat didėja) įvairių organizacijų bei savanorių. Per 2013 metus probacijos tarnybose dirbo virš 200 savanorių, kurie išdirbo daugiau nei 6000 valandų. Kuo savanorių daugiau ir kuo aktyviau jie dalyvauja veikloje, tuo daugiau socialinių paslaugų galima pasiūlyti nuteistiesiems. Pasak teisingumo ministro, didesnis socialinių paslaugų skaičius didina nuteistųjų resocializacijos sėkmę.

Konferencijoje dalyvavo ne tik Lietuvos probacijos tarnybų darbuotojai, bet ir svečiai iš Lietuvai artimų ir svarbių šalių: Gruzijos, Latvijos, Estijos. Sveikinimo kalbą sakęs Markas Ceronas, Europos probacijos organizacijos prezidentas, džiaugėsi, kad Lietuva aktyviai dalyvauja organizacijos veikloje, o taip pat matosi ir akivaizdi pažanga probacijos įgyvendinimo plane.

Probacija Lietuvoje itin svarbi, tai parodo ir 2013 metų faktiniai skaičiai. Per 2013 metus probacijos tarnybos prižiūrėjo virš 21 tūkstančio asmenų, iš kurių buvo 1741 nepilnametis. Taip pat, pastebima, kad iš visų probacijoje buvusių asmenų 3320 dirbo, 1163 mokėsi įvairiose mokymo įstaigose, o 2713 registravosi darbo biržoje ir ieškojo darbo galimybių. Be to, džiaugiamasi, kad net 61,6% priteistos turtinės žalos buvo atlyginta. Tai yra daugiau nei 3 milijonai litų.

Siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, Teisingumo ministerija pateikė Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų pataisas, kurios suteikia galimybę efektyviau kovoti su seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusiais asmenimis, o Seimas šias pataisas priėmė.

Kaip teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis, šios priimtos pataisos suteiks galimybę efektyviau kovoti su nusikaltimais, kurių metu vaikams padaroma labai didelė žala, o vaikai ne visuomet turi galimybę patys apsiginti ar net pranešti apie nusikaltimą savo artimiesiems. Šios pataisos ne tik pagerins efektyvumą kovojant su tokio tipo nusikaltimais, bet taip pat palengvins ir šias bylas tiriančių pareigūnų darbą, o aukoms nebebus būtina tuos pačius parodymus kartoti teisme, kas nepilnamečiams nukentėjusiesiems įprastai yra labai sunku psichologiškai.

Priimtos Baudžiamojo Kodekso pataisos apribos ir vadinamojo „sekso turizmo“ mėgėjus, kurie nuvykę į egzotines šalis gali nebaudžiami naudoti prievartą ar seksualiai išnaudoti vaikus, kadangi numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo už Lietuvos ribų, tai yra, užsienio valstybėje, seksualiai išnaudojęs, prievartavęs ar padaręs bet kokį kitą su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusį nusikaltimą, būtų baudžiamas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, tai yra, pagal Lietuvos Baudžiamąjį Kodeksą. Tai būtų taikoma net ir tais atvejais, kuomet už padarytą nusikaltimą toje šalyje nėra numatytų bausmių.

Naujose pataisose numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusius veiksmus, kurie iki šiol nebuvo laikomi nusikaltimais. Tarp jų ir nusikaltimai, kuriems įgyvendinti naudojamas internetas, pavyzdžiui, nuo šiol bus baudžiama ir už prieigos prie vaikų pornografijos įgijimą internetu ar kitomis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Be kita ko, numatyta atsakomybė ir už vaiko, kuriam nėra 16 metų, viliojimą, bandymą siūlyti susitikti siekiant lytinių santykių ar bandant išnaudoti jį pornografinės produkcijos gamybai bei po pasiūlymo imantis konkrečių veiksmų, kad tokio tipo susitikimas įvyktų.

Pornografinių renginių dalyviai taip pat turėtų būti atsargesni ir atkreipti dėmesį, kad numatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą tokio pobūdžio renginyje, kuriame dalyvavo ar buvo įtrauktas dalyvauti ir vaikas. Bausmės tiems, kurie išnaudojo vaiką pornografinei veiklai ar pažeidė nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę, sugriežtintos.

Kaip ir tiriant kitus su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusius nusikaltimus, taip ir minėtu atveju bus galima klausytis įtariamųjų telefoninių pokalbių ar stebėti kitokių ryšių tinklų pagalba perduodamą informaciją (elektroniniu paštu ir pan.)

Numatytos ir papildomos garantijos apsaugant nepilnamečius nukentėjusiuosius bei liudininkus, siekiant, kad tokių veikų tyrimas būtų lengvesnis. Numatyta, kad nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudininkai nebūtų kviečiami į patį teismo posėdį, todėl numatyta galimybė iš anksto, darant apklausą, įrašyti vaiko parodymus, kurie būtų pagarsinami teismo posėdžio metu. Kviečiant vaiką į teismo posėdį turės būti sudaromos galimybės jam nebūti vienoje aplinkoje kartu su kitais proceso dalyviais.