Kas lemia vis prastėjančią VGTP tarnybos ir Lietuvos gyventojų aptarnavimo VGTP tarnyboje būklę? Atsižvelgiant į šioje sistemoje dirbančių advokatų skundus, VGTP tarnybos problemos yra sisteminės ir reikalaujančios aiškaus veiksmų plano.
VGTP tarnyba stokoja sisteminio požiūrio į savo vykdomas funkcijas, didėja biurokratizmas ir formalus požiūris į bendravimą su advokatais bei kitomis institucijomis. „Teisingumo ministerija koordinuoja ir prižiūri, kad VGTP tarnybos veikla būtų teisėta, jog būtų laikomasi patvirtinto biudžeto, kad visi besikreipiantieji, kurie turi teisę į nemokamą pagalbą – ją gautų. VGTP tarnyba, visų pirma, turi būti tarpininkas ir paslaugos koordinatorius, jos pirminė užduotis – jog antrinės teisinės pagalbos teikimu būtų patenkinti tiek šios paslaugos gavėjai Lietuvos gyventojai, tiek paslaugas teikiantys advokatai. Deja, VGTP tarnyba, kol kas šios savo misijos tinkamai nevykdo. Nevyksta konstruktyvus dialogas tarp Tarnybos ir teisines paslaugas teikiančių advokatų“, - teigia Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.
Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai skundžiasi prastomis darbo sąlygomis, nevienodu ir nestabiliu darbo krūviu, didele biurokratija, neišmokamais atlyginimais ir nereglamentuotais veiksmais. Nesutarimus tarp Tarnybos ir VGTP teikiančių advokatų įrodo nemažas skaičius ginčų teismuose bei Tarnybą paliekantys iki šiol ne vienerius metus antrinę teisinę pagalbą pagal poreikį teikę advokatai – visa tai neleidžia užtikrinti aukštos teisinės pagalbos kokybės socialiai jautriausiems visuomenės sluoksniams.
Advokatūroje veikiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos komitetas, kurio tikslas – teikti pastabas ir pasiūlymus dėl efektyvaus VGTP sistemos dalyvių bendradarbiavimo, dažnai nesulaukia iš VGTP tarnybos atsako į savo pastabas arba susiduria su vien formaliais vadovybės atsakymais ir kaltinimais pačių advokatų atžvilgiu. VGTP komitetas nusiskundimus dėl Tarnybos veiklos Lietuvos advokatūrai yra teikęs jau ne vieną kartą – tai rodo, jog problemos kartojasi sistemiškai. Ką jau kalbėti apie atvejį, kai advokatui teko kreiptis į teismą tam, kad iš Tarnybos atgautų 80 eurų už savo atliktą darbą.
Advokatūros VGTP komiteto nuomone, kuri yra pagrįsta nuolat bei prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų bendravimo su VGTP tarnyba būkle, VGTP tarnyba netinkamai organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, ne visada parenka antrinę pagalbą teiksiančius advokatus pagal jų specializaciją ir turimą darbo krūvį. „VGTP Tarnyba sklandžiai nebendradarbiauja su advokatais jų veiklos klausimais. Nuolat kyla tarnybinės konfliktinio pobūdžio situacijos tarp Tarnybos vadovybės ir advokatų, šiems tenka bylinėtis teismuose su Tarnyba. Be to, paskirstant darbo krūvį nėra suformuluotų ir aiškiai nustatytų kriterijų, kuriems advokatams ir kokiais pagrindais remiantis skiriamos bylos. Kadangi šiuo metu praktiškai didžioji dalis bylų skiriamos vieniems advokatams, kai kiti advokatai tuo metu visai negauna užsakymų teikti antrinę teisinę pagalbą, nors yra įrašyti į sąrašus“, - sako Advokatūros VGTP komiteto pirmininkas Edgaras Dereškevičius.
Teisingumo ministerijoje vyko ne vienas pasitarimas dėl blogėjančios VGTP tarnybos būklės – tiek dalyvaujant Tarnybos direktorei Anželikai Banevičienei, tiek jai nesant. Advokatai vertina Teisingumo ministerijos indėlį ketinant neatidėliotinai surengti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos posėdį, kuriame būtų siekiama surasti VGTP tarnybos veiklą trikdančių problemų sprendimo būdą.