Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau. Ką esant tokioms aplinkybėms pravartu žinoti iš anksto, kad skyrybų atveju turto dalybos būtų kuo lengvesnės ir sąžiningesnės?

„Kartu gyvenančių ir bendrą turtą įsigijusių, tačiau nesusituokusių porų turtinių santykių teisinis reglamentavimas, atvirkščiai nei civilinę santuoką sudariusių asmenų, Lietuvoje beveik neegzistuoja. Tokiu atveju turto dalybų ginčai yra sprendžiami bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis normomis“, – komentuoja teisininkė Monika Šadbarė.

Ekspertė išskiria dvi pagrindines situacijas nesusituokusios poros skyrybų atveju, kurių sprendimo būdai teisiškai skiriasi. 

Pirmoji situacija – partneriai yra turto bendrasavininkai, t.y. kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia. Antroji situacija – turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu, tačiau įsigijimo tikslas yra bendras. Pavyzdžiui, pora perka būstą bendram gyvenimui, šeimos kūrimui, jį gerina ir pan.

Kaip dalinamas bendrasavininkų turtas?

Pasak teisininkės, jei pora yra nusistačiusi aiškias turto dalis ir skyrybų (bendro gyvenimo pabaigos) metu dėl to nekyla ginčų, jokių papildomų teisinių priemonių imtis nereikia, įgytas turtas ir toliau išlieka tokiomis dalimis kaip nustatyta, kas reiškia, kad partneriai išlieka bendrosios dalinės nuosavybės savininkai.

„Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme. Įsigaliojus sutarčiai partneriai gali kreiptis į Registrų centrą dėl nuosavybės teisės dalių perregistravimo.
Nenorint šių klausimų tvarkyti teismine tvarka, juos tinkamai įforminti gali padėti ir notaras. Abiem atvejais svarbiausia yra abipusis sutarimas dėl visų sąlygų.“ – pažymi M. Šadbarė.

Kaip dalinamas vieno iš partnerių vardu įsigytas turtas?

Jei turtas buvo įsigytas vieno iš partnerių vardu ir skyrybų atveju nepavyksta geranoriškai susitarti dėl jo pasidalijimo ar kompensacijos išmokėjimo, ginčas sprendžiamas teisme pagal partnerio (ar abiejų) ieškinį dėl turto pripažinimo bendru ir jo padalijimo.

Anot ekspertės, jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį. Jungtinė veikla reiškia, kad partneriai gyveno kartu, tvarkė bendrą namų ūkį, gerino gyvenimo sąlygas (pavyzdžiui, remontavo butą), rūpinosi buitimi ir turto išlaikymu. 

„Teismas ginčą sprendžia atsižvelgdamas į šiuos aspektus – nustatoma, ar porą sieja jungtinė veikla, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių. Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės“, – komentuoja M. Šadbarė. 

Svarbu pažymėti, kad ginčo atveju turi būti įrodomas ne tik siekis įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvieno iš partnerių įnašo dydis – kieno lėšomis buvo pirktas konkretus daiktas, kaip buvo tvarkomas ir gerinamas namų ūkis, koks buvo finansinis pasiskirstymas poroje ir pan. 

Banko paskolos statuso reikšmė dalijantis turtą

Poros, norėdamos įsigyti būstą, dažniausiai naudojasi banko finansavimo paslaugomis. Jei nekilnojamas turtas buvo įsigytas su banko paskola, skyrybų atveju tai turi tiek reikšmės, kiek partneriai nesutaria įrodinėdami kiekvieno iš jų indėlį į būsto kūrimą. 

„Tokiu atveju reikia įrodinėti, kas už ką buvo atsakingas finansiškai ir kieno lėšomis buvo mokamos paskolos įmokos, aptarti tolimesnių įsipareigojimų kreditoriui vykdymą. Egzistuoja bendra taisyklė, kad po skyrybų pora yra kartu atsakinga už banko prievolių vykdymą, jei paskola dar nėra grąžinta, nebent susitaria prievoles perkelti vienam iš partnerių, kitam išmokant kompensaciją“, – teigia teisininkė. 

M. Šadbarė pažymi, kad neišmokėtos paskolos likutis svarbus tada, kai partneriai nesutaria dėl turto atsidalinimo kompensacijos forma. Dalintino turto vertė tokioje situacijoje įvertinama iš turto rinkos vertės atėmus paskolos likutį – nuo šios sumos skaičiuojama kompensacija partneriui. 

„Partneriui, priimančiam kompensaciją, dažniausiai siūloma nusimesti bendros naštos prievolę prieš kreditorių ir perkelti ją tam partneriui, kuriam lieka turtas – tai būtų sąžiningiausia“, – teigia ekspertė.

Ginčus išsprendžia raštiškas susitarimas

Atvirkščiai nei santuokos atveju, kartu gyvenantiems partneriams nėra galimybės sutartimi nustatyti turto režimo, pagal kurį visas šeimyninio gyvenimo metu įsigytas turtas yra bendras, tačiau galima susitarti dėl atskirų daiktų nuosavybės teisės.

„Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, – pasakoja M. Šadbarė.

Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas – apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto. Ši sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. 

Turto dalybų procesas gali būti sklandus ir nesusituokus

Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės. Jei šie klausimai buvo aptarti ir įforminti, tiek susituokusių, tiek civilinės santuokos nesudariusių asmenų turto dalybos gali būti vienodai sklandžios.

„Kilus ginčui, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų. Kad ir kaip galime pasitikėti kitais žmonėmis, niekada nežinome, kaip pakryps gyvenimas ir kokie išsaugoti rašytiniai įrodymai gali vėliau pasitarnauti ginant savo turtines teises“, – pabrėžia teisininkė Monika Šadbarė.